aA
Filmuose dažnai matome sceną, kai pro atidarytus automobilio langus liežuvį iškišęs linksmai lekuoja šuo. Toks vaizdas atrodo mielai, tačiau gali būti didelės nelaimės priežastis. Šunų dresūros ir sporto trenerė, elgesio specialistė Gintarė Matevičiūtė įspėja visus, leidžiančius ar šunims kaišioti galūnes pro važiuojančio automobilio langus: „Toks elgesys – neatsakingas ir gali sukelti avarinę situaciją bei būti pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams“.
Budulis photography nuotr.
Budulis photography nuotr.

Lietuvos kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad vairuotojas privalo pasirūpinti automobilyje esančių augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.

„Akivaizdu, kad gyvūno iškišta galva pro langą, stabdant transporto priemonę, gali sukelti avarinę situaciją, tad vairuotojams, kurie leidžia savo augintiniams taip elgtis, gresia bauda“, – teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Grėsmę sukelti visai paprasta

Šeimininkai, nesusimąstydami apie savo augintino, savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, renkasi vežti keturkojį neprisegtą automobilio salone. Tai, pasak šunų sporto trenerės G. Matevičiūtės – pavojingas keliavimo būdas.

„Augintiniui besiblaškant ant galinės sėdynės, kas kelias sekundes vis žvilgtelime į galinius transporto priemonės veidrodėlius. Taip pat dažnai atsisukame sau per petį pažiūrėti ir įsitikinti, kad augintinis elgiasi ramiai kelionės metu. Tai reiškia, kad nuolatos blaškomės, užuot koncentravęsi į veiksmą kelyje. Jei keturkojis tinkamai neprisegtas, vairuojant stebime jį, o dar blogiau – bandome viena ranka kažką pataisyti, jį nuraminti, atimti jam iš burnos kažkokį daiktą, kurį augintinis sugalvojo krimstelėti“, – teigia pašnekovė.

Jos nuomone, tokios kelionės metu dažnai nesusimąstome, kaip keičiasi mūsų reakcija ekstremalioje situacijoje. Pavyzdžiui, nesuvaldžius automobilio – dažnas iš mūsų gali nevalingai tiesti rankas link augintinio, norėdamas jį apsaugoti, nors tokioje situacijoje reiktų tvirtai laikyti vairą abiem rankomis bei koncentruotis į kelią ir ekstremalią situaciją.

Didžiausia klaida – šuo ant kelių

Bėgiojantis šuo ant galinės transporto priemonės sėdynės – mažai ką stebina. Nors taip vežioti augintinių negalima, tokį vaizdelį galime pamatyti neretai. Tačiau retkarčiais pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie leidžia savo keturkojams kelionės metu įsitaisyti ant kelių. Šunų dresūros ir sporto trenerės nuomone, tai – didžiausia klaida.

Budulis photography nuotr.
Budulis photography nuotr.

„Toks šiurkštus taisyklių pažeidimas dažniausiai nutinka vežant labai jaunus šunyčius, pirmosios jų kelionės metu. Šeimininkas yra pilnas džiugių emocijų ir stengiasi sukurti komfortą mažyliui, tačiau nesusimąsto, kokių padarinių tai turės ateityje“, – teigia specialistė.

Pasak jos, šuo, kaip ir žmogus – mokosi iš patirčių. Tad taisyklių formavimas turėtų prasidėti nuo pirmosios pažinties su keturkoju dienos. „Vėliau tikrai nepaaiškinsime, kodėl iki pusės metų šuo galėjo keliauti ant šeimininko kelių, o dabar jau yra didelis ir nebegali, todėl turi sėdėti gale. Taip auklėjamas šuo kelionės metu jausis neramiai, sumišęs, bandys prasmukti į priekį“, – profesiniais patarimais dalinasi G. Matevičiūtė.

Neprisegtas šuo – pavojus kitiems eismo dalyviams

Neprisegtas šuo avarijos metu ar staigiai stabdant gali didžiule jėga trenktis į priekinį stiklą, taip sukeldamas mirtiną pavojų ne tik sau, bet visiems kartu keliaujantiems asmenims.

„Apmaudu, tačiau prisegimas automobilyje pavadėliu, kurio vienas galas kišasi į saugos diržo sagtį, o kitas segasi ant šuns petnešų, visiškai neapsaugo pačio augintinio. Šis būdas tik padeda sumažinti susižeidimo riziką avarijos metu kitiems automobilyje esantiems asmenims“, – teigia pašnekovė.

Prisegtas pavadėliu šuo staigaus stabdymo metu rizikuoja susižaloti taip pat smarkiai, kaip ir būdamas visiškai neprisegtas, tad toks keliavimo būdas, pasak specialistės, taip pat nėra saugus ir neatitinka KET reikalavimų.

Svarbu augintinių šeimininkams

Saugiausias būdas, kuris užtikrina ne tik šeimininkų ramybę, bet ir augintinio saugumą, yra keliavimas, tvirtinant šunį specialiomis petnešomis, kurios skirtos ne šuns vedžiojimui lauke, o būtent kelionei automobiliu.

„Jos tvirtinasi prie automobilio saugos diržų, o ne su pavadėliu, yra kelių tvirtinimo taškų, „įsijungia“ stabdymo metu ir tolygiai bei saugiai paskirsto apkrovą šuns kūnui. Šios petnešos sertifikuotos ir išlaikiusios saugumo testus. Tiesa, su tokiomis petnešomis šunys paprastai yra gana smarkiai sukaustyti ir kelionės metu sėdi vienoje vietoje“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, ilgose kelionėse verta pagalvoti apie kitą alternatyvą – specialią kelioninę dėžę arba narvą (priklausomai nuo šuns dydžio). Toks narvas tvirtinamas diržais arba įdedamas į automobilio bagažinę. Šis keliavimo būdas ne tik saugiai apriboja šuns blaškymąsi po saloną, bet ir suteikia galimybę augintiniui atsigulti ar pakeisti poziciją, kas ypač svarbu, jei kelionė ilgesnė.

Pamiršus saugumą – skaudžios pasekmės

Kartais nė nesusimąstome, kuo gali grėsti saugumo nepaisymas. Šuo, kelionės metu iškišęs galvą pro langą, visų pirma rizikuoja susižeisti pats. „Važiuojančiame automobilyje augintiniui iškišus galvą pro langą atsiranda galimybė peršalti, įmanoma „pasigauti“ akių uždegimą ir atsiranda didelė galimybė susižeisti. Prisiminkite, kokia jėga važiuojant į priekinį stiklą trenkiasi vabzdys, o dabar įsivaizduokite tą patį vabzdį tokia jėga atsitrenkiantį į jūsų šuns akies obuolį“, – nepagrąžinta realybe dalinasi specialistė.

Pašnekovė prisimena situaciją iš savo darbinės kasdienybės, kai šuo, važiuodamas iškišęs galvą pro automobilio langą, netyčia pats užmynė lango uždarymo mygtuką ir pastarasis pradėjo užsidarinėti. Keturkojis apimtas streso suakmenėjo ir dar stipriau mynė mygtuką, o šeimininkui teko neatsargiai ir staigiai stabdyti automobilį greitkelyje.

„Gerai, kad tokia situacija baigėsi be rimtų padarinių, tačiau streso, kurį patyrė augintinis ir šeimininkas, buvo galima lengvai išvengti, laikantis KET taisyklių“, – teigia G. Matevičiūtė.

Eve photography nuotr.
Eve photography nuotr.

Lėta adaptacija – saugiausias būdas pratinimui

Šunų dresūros ir sporto trenerė G. Matevičiūtė teigia, kad į ją dažnai kreipiasi žmonės, kurių augintiniai kelionių metu automobilyje yra neramūs. Pasak jos, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria šeimininkai – važiuojančioje transporto priemonėje šuo inkščia, kaukia, kartais nusiramina tik iškišęs galvą pro automobilio langą ar įsitaisęs ant kelių.

„Sprendžiant tokio pobūdžio problemas, visada yra svarbu teisingai nustatyti nepageidaujamo elgesio priežastis. Dažniausios šuo bijo kelionių ir vengia automobilio, jį kelionės metu pykina, todėl jis jaučiasi labai blogai, taip pat, galbūt, augintinis labai mėgsta keliauti, automobilyje susijaudina ir dėl to neramiai elgiasi“, – pasakoja specialistė.

Padedant keturkojui adaptuotis kelionėje, svarbu neskubėti ir viską daryti mažais žingsneliais. „Pradėkite pratinti augintinį būti stovinčiame, neužvestame automobilyje. Kai šuo jame jausis gerai, noriai pats įšoks ir iššoks, jame valgys jūsų pasiūlytą skanėstą, tuomet užveskite automobilį, pratinkit pasėdėti kartu su jumis, ir tik kai šuo jausis visiškai gerai – pradėkite pratinti prie trumpų kelionių, šias po truputį ilginant. Stenkitės, kad kelionės tikslas visada būtų smagus, važiuokite ten, kur šuniui būti patinka – į mišką, prie ežero. Dažniausiai kelionių bijo tie keturkojai, kurie automobiliu keliauja tik pas veterinarą ar į grožio procedūras“, – patirtimi ir patarimais dalinasi specialistė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.5455

Top naujienos

Šimonytė – apie Seime laukiantį dar vieną išbandymą: niekas koalicijos partnerių pririštų prie kojos nelaiko

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai kelia nerimą tai, jog Vakaruose daugėja balsų,...

Dundulis apie prekių trūkumą ir kainas: kai kurie produktai pardavinėjami nuostolingai (1)

„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis nevynioja žodžių į vatą ir sako,...

Užkalnis. Namuose gyveno ukrainietė: nepasigailėjau (3)

Manęs seniai prašo: daugiau gerų naujienų, Andriau. Parašyk ką nors gero apie Lietuvą ir jos...

Nekilnojamojo turto rinka – permainų sūkuryje: dalis gyventojų bus priversti palaukti

Nuosavas būstas lietuviams visuomet buvo savotiškas saugumo uostas. Praėjusiais metais aktyvumas...

Delfi PliusBrian Chappatta

Dėl Putino karo – garsus Soroso įspėjimas (2)

Milijardierius George‘as Sorosas Šveicarijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF)...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Sjeverodoneckas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ten sprendžiamas šalies likimas (1)

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Kristupas Dautartas

Dirbtinio intelekto ekspertas robotų perversmo nebijo: nors technologijos tobulėja, jas visur prižiūri žmogaus ranka

Nors dirbtinis intelektas (DI) gali skambėti kaip prašmatnus pardaviminis triukas, jo nauda...

Laukiamiausias metų renginys palies net jautriausias temas: 150 pranešėjų pagaliau išvysite gyvai

Iki vieno laukiamiausio metų renginio liko kiek mažiau nei dvi savaitės: LOGIN 2022 konferencija...

Delfi PliusKarolis Kasperas

Po skaitmeniniu padu: kol Rusija keliauja į informacinio karo pralaimėjimą, Kinija tęsia pragmatišką žaidimą dėl dominavimo pasaulyje

2010 m. sausio mėnesį tuometė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton išsakė svarbų viešą...

Verslas PliusAurimas Perednis, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvertino elektros tiekėjų pasirinkimą: laukia du kainų šokai, bus daug suklydusių žmonių (1)

Nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių vartotojų laukia du skaudūs kainų smūgiai. Vienas...