Kaip teigia vairavimo ekspertas Kastytis Povilaitis, prieš pradedant bet kokią kelionę automobiliu žiemą, ir visiškai nesvarbu, keli kilometrai iki parduotuvės, ar šimtai kilometrų į kitą šalies miestą, pirmiausia reikėtų pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis.
„Pirmas žingsnis turėtų būti tinkamai paruošta transporto priemonė – vienodo slėgio žieminės arba dygliuotos minkšto ar kieto mišinio padangos. Taip pat nenusidėvėję valytuvai, pilnas bakelis langų valymo skysčio, o pačių langų ir kitų automobilio dalių nuvalymui prieš kelionę derėtų skirti daugiau laiko ir pasirūpinti, kad važiuojant, matomumas būtų maksimaliai geras“, – sako pašnekovas.
Ir nors statistiškai, tinkamai pasirūpinus prevencija, kritinių situacijų kelyje tikimybė sumažėja, visgi, išvažiavus į kelią, ypač žiemos metu, iššūkių vairuotojams tikrai netrūksta, todėl labai svarbu žinoti, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Važiavimas snieguota kelio danga
Pastaruoju metu dėl gausaus sniego daugelis vairuotojų susiduria su situacija, kai, liaudiškai tariant, automobilio ratai „užsikasa“ sniege. Tokiu atveju, pasak K. Povilaičio, nereikėtų pamesti galvos ir verčiau vadovautis racionaliais sprendimais.
„Dažnai vairuotojai skubėdami ar iš streso pradeda daryti visiškai nelogiškus sprendimus. Pirmiausia – prieš pastatant automobilį, reikėtų pagalvoti, kaip iš tos vietos aš išvažiuosiu.
Pavyzdžiui, ilgiau pavažiavus, automobilio padangos įšyla, todėl su šiltomis padangomis palikus transporto priemonę ant sniego, nuo šilumos šis ištirps ir natūraliai automobilis atsidurs duobutėse, kurios apsunkins judėjimą. Negano to, pašalus, ištirpęs sniegas vėl suledėja ir išvažiuoti tampa dar sunkiau. Todėl, tokiu atveju, prieš pastatant automobilį, rekomenduočiau truputį pavažinėti pirmyn ir atgal tam, kad sniegas po automobilio ratais „išsilygintų“.
Taip pat, pajudant iš snieguotos vietos, reikėtų vengti staigių vairo pasukimų, nes automatiškai atsiranda didesnis ratų pasipriešinimas su sniegu. Na, ir didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai, norėdami pajudėti iš apsnigtos vietos, tai per stiprus greičio pedalo paspaudimas. Tokiu atveju prasisuka ratai, kurie po savimi iškasa duobutę, todėl išvažiuoti tampa dar sunkiau. Tad geriausia yra akceleratorių spausti labai palengva arba, jei automobilis su mechanine pavarų dėže, bandyti pajudėti su antra pavara“, – aiškina vairavimo specialistas.
Posūkiai ir kelio vingiai
Slidžiame kelio ruože ypač pavojingi tampa posūkiai ar kelio vingiai, todėl, anot K. Povilaičio, tokiose vietose labai svarbu vengti staigių manevrų ir didelio, nors ir leistino, greičio.
„Yra manoma, kad tinkamas greitis, įvažiavus į posūkį, yra toks, jog jame norėtųsi ne mažinti greitį, o jį didinti. Tai reiškia, kad jei įvažiavome į posūkį ir jaučiame, kad dar norisi lėtinti, tuomet pasirinktas greitis yra per didelis. Lėtinti greitį jau posūkyje yra ypač pavojinga, nes toks manevras reikalauja papildomo padangų sukibimo su kelio danga, o žiemos metu jo dar labiau trūksta. Todėl prieš staigų kelio vingį (apie tai įspėja kelio ženklai) rekomenduojama greitį ir pavarą susimažinti tiek, kad patį posūkį ar vingį tiesiog prariedėtume – nenaudojant greičio ar stabdžio pedalų bei nedarant staigių manevrų su vairu“, – teigia pašnekovas.
Visgi, jei automobilis pradėjo slysti, vairavimo specialistas paaiškina, kaip reikėtų elgtis tokioje kritinėje situacijoje.
„Jei automobilis prarado sukibimą su kelio danga ir pradėjo slysti, reikėtų vengti labai staigaus stabdymo arba bandymo gelbėti situaciją, smarkiai spaudžiant greičio pedalą. Tokiu atveju, jei automobilis yra su priekiniais varomaisiais ratais, slystant reikėtų nestipriai spustelėti akceleratorių tam, kad ratai atgautų sukibimą su danga, o jei automobilis varomas galiniais ratais, tuomet greičio pedalą reikėtų atleisti ir bandyti stabdyti protarpiais“, – aiškina K. Povilaitis.
Saugus vairavimas mieste
Kaip sako K. Povilaitis, saugus vairavimas koreliuoja su ekonomiško vairavimo pagrindais, kurie gali padėti ne tausoti transporto priemonę, bet ir išvengti nelaimės.
„Ekonomiškas vairavimas nėra susijęs tik su kuro sąnaudų taupymu ar automobilio tausojimu, tačiau ir su saugumu. Dažnai prie tokių vietų kaip perėjos, šviesoforai ar sankryžos, kuriose yra dažnai stabdoma, žiemos metu yra išvažinėtas sniegas ir nugludintas ledas, todėl ratų sukibimas su kelio danga labai minimalus. Tokiu atveju, greitėjimas ir lėtėjimas turi būti tolygus bei kartu sietis ir su situacijos vertinimu. Tai reiškia, kad priekyje pamačius kliūtį, stabdantį automobilį ar raudoną šviesoforo signalą, iš anksto reikėtų mažinti greitį. Tokiu būdu ne tik turėsime didesnį laiko rezervą visiškai sustoti, bet ir paskatinsime iš paskos važiuojančios kitos transporto priemonės vairuotoją taip pat pradėti iš anksčiau vertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų“, – sako specialistas.
Jeigu matome, kad dėl slidaus kelio automobilis, visgi, nespės laiku sustoti prieš kliūtį, K. Povilaitis pataria visada turėti planą B.
„Jei laiku įvertinsime situaciją, turėsime daugiau laiko apgalvoti, kokių alternatyvų imtis, kai nepavyksta sustabdyti automobilio. Vienas iš variantų – bandyti kliūtį apvažiuoti, tačiau, tokiu atveju, dauguma vairuotojų visą dėmesį sutelkia į pačią kliūtį, nors išties reikėtų koncentruotis į tą vietą, kur, galbūt, yra galimybė nukreipti automobilį. Dar vienas variantas – jeigu važiuojame dešiniąja eismo juosta, papildomai sustabdyti automobilį gali padėti jo padangų nukreipimas į šaligatvio bortelį. Neužvažiuojant, bet braukiant padangas, atsiranda papildomas pasipriešinimas“, – aiškina pašnekovas.
Ar važiuoti provėžomis – tinkamiausias sprendimas?
Šiuo laiku, kai žemę kloja kaip niekada daug sniego, dažniausia vairuotojų problema – gilios provėžos, kurias įveikti kartais atrodo – misija neįmanoma. Kaip teigia K. Povilaitis, vieno teisingo atsakymo – važiuoti pačiomis provėžomis ar geriau rinktis neišvažinėtą kelio dangą – nėra.
„Kai kam atrodo, kad važiuoti provėžomis visais atvejais yra naudingiau, nes automobilis išvengia svyravimų, „šokinėjimo“, tausojama važiuoklė ir panašiai. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai provėžoje suvažinėtas sniegas virsta ledu ir tuomet sukibimas su kelio danga tampa nulinis, todėl važiuoti jomis tampa pavojinga. Tokiu atveju, kelio ruože reikėtų ieškoti puraus sniego, su kuriuo sukibimas nors ir nebus pats geriausias, tačiau automobilis bus kur kas stabilesnis. Jei tokios galimybės nėra, tuomet reikėtų važiuoti kuo mažesniu greičiu ir taip bandyti išvengti slydimo“, – teigia pašnekovas.
Negano to, pasak vairavimo instruktoriaus, važiavimas provėžomis gali tapti apgadino automobilio priežastimi.
„Reikėtų įvertinti savo automobilio prošvaisą, t. y., atstumą nuo jo dugno iki kelio dangos. Jei automobilis gana „žemas“ jis ne tik gali „pakibti“ tarp provėžų, bet ir būti apgadintas. Dabar, kai siaurose gatvelėse ar kiemuose vairuotojams prasilenkti tampa ypač sunku, iš provėžų išvažiuoti rekomenduočiau labai minimaliu greičiu, šiek tiek atsitraukus nuo dešiniojo krašto, stipriau sukant vairą“, – pataria K. Povilaitis.