Nors kiekvienas pavasaris paženklintas galingų motociklų vairuotojų mirtimis, šio sporto profesionalai sako, kad rimtos avarijos dažniausiai įvyksta būtent dėl vairuotojų kaltės, kurie atšilus orams dar nespėja priprasti prie gatves užplūdusių motociklininkų.
Vis dėlto jie sutinka, kad tikrai ne visi britvomis apsiginklavę elgiasi pavyzdingai. Tačiau visiems klijuoti kamikadzių etiketę, anot motociklų sporto entuziastų, būtų nesąžininga. Esą taip teigti gali tik tie žmonės, kurie niekad nevažiavo motociklu ir paniškai jų bijo.
R. Javtokas: važinėdamas motociklu taisyklių nesilaikiau
Tuo tarpu krepšininkas Robertas Javtokas, prieš daugiau nei dešimtmetį tapęs neatsargaus važiavimo motociklu pavasarine auka, pripažino, kad Kelių eismo taisyklių vis dėlto laikosi ne visi motociklininkai.
Sportininkas, važiuodamas galingu motociklu „Honda“, susidūrė su mikroautobusu ir patyrė labai sunkių traumų, kurias ilgai gydėsi ligoninėje.
Šiandien R. Javtokas tikina visai kitaip vertinantis beprotišką greitį. Jis teigė, kad neatsakingai važiuojant galingu motociklu, per kelias sekundes galima labai daug prarasti.
Pašnekovas motociklininkus skiria į dvi kategorijas – drausmingus ir besielgiančius netinkamai. Anot jo, abi grupes sudaro maždaug vienodas žmonių skaičius.
Ar motociklininkai pagrįstai vadinami kamikadzėmis? R. Javtokas linkęs manyti, kad vairuojančius vadinamas britvas iš principo galima taip vadinti: „Tuos, kurie važinėja su taip vadinamom britvom, gal ir galima taip vadinti, nes dauguma jų yra jauni ir dar tik pradedantys suprast apie gyvenimą. Norėdami adrenalino jie paprasčiausiai neapskaičiuoja.“
Šiuo metu kraupią avariją išgyvenęs krepšininkas turi draugų padovanotą motociklą, tačiau juo nevažinėja ne tik dėl tai draudžiančių kontraktų, bet ir dėl jaučiamos atsakomybės savo šeimai. „Šiuo metu turiu šeimą, už kurią esu atsakingas, todėl, manau, kad lakstyti nebūtų protinga. Kita vertus, yra kontraktai, kuriuose nurodoma, kad negali važinėti motociklu. Tačiau nemanau, kad baigęs karjerą nenorėčiau turėti motociklo“, - dėstė R. Javtokas, mopedu važinėjęs nuo vaikystės.
Pašnekovas, prisimindamas išgyventą avariją, kurioje skaudžiai nukentėjo, teigė, kad važinėdamas motociklu eismo taisyklių nesilaikė. Jaunatvišku maksimalizmu spinduliavęs vyras tuomet tiesiog netikėjo, kad būtent dėl to gali iškilti grėsmė jo gyvybei. „Aš ir avariją padariau nesilaikydamas taisyklių. Buvau kaltas. Labai gerai, kad be manęs daugiau niekas nenukentėjo. Taisyklių aš tikrai nesilaikiau. Tuo metu man atrodė, kad esu jaunas, elgiuosi teisingai ir viskas man galima“, - DELFI kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip reaguotų, jei jo vaikai užsinorėtų motociklo, krepšininkas aiškino, kad reakcija visų pirma priklausytų nuo vaikų charakterio. Negana to, pirmiausia jis išbertų ilgą pamokslą ir nuvežtų į ligoninę, kad jie pamatytų, kas laukia beprotišku greičiu lakstančių motociklininkų.
A. Gibieža: būtų daug saugiau, jei automobilius pakeistų motociklai
Tačiau motoakrobato Arūno Gibiežos įsitikinimu, pavasaris aplaistomas motociklininkų krauju dažniausiai dėl automobilių vairuotojų, dar nespėjusių priprasti prie gatvėse zujančių motociklų, neatidumo. Jo manymu, žmonės prie motociklų priprasti spėja tik vasarai persiritus į antrąją pusę, kai sezonas jau einą į pabaigą. Kita vertus, rimtos avarijos įvyksta ir dėl išaugusio jaunų motociklininkų skaičiaus, kurie kartais taip pat neįvertina savo galimybių.
Vis dėlto didžiausią atsakomybę, sportininko nuomone, turėtų prisiimti vairavimo mokyklos, netinkamai paruošiančios tiek motociklininkus, tiek automobilių vairuotojus: „Jeigu ieškotume kaltų, aš manau, kad labiausiai kalti yra instruktoriai, kurie moko vairuoti tiek motociklininkus, tiek ir mašinų vairuotojus. Jie neišmoko žmogaus vairuot, o išmoko vilktis kely. Problema slypi truputį giliau. Kaip žmogų išmokė vairuot, taip jis ir važiuoja.“
Motociklininkus vadinti didžiausia saugaus eismo problema, A. Gibiežos manymu, yra nesąžininga. Esą juos kritikuojantys greičiausiai galinga dvirate transporto priemone niekad nėra važiavę.
Taip pat jis pridūrė, kad jei gatvėse neliktų automobilių, iškart būtų saugiau. Jo žodžiais, vairuotojai tuomet būtų kus kas atidesni, nes žinotų, kad įvykusi avarija greičiausiai baigtųsi tragiškai.
Anot A. Gibiežos, gatvėse be proto lakstančių motociklininkų žymiai sumažėtų, jei atsirastų daugiau saugių vietų, kuriose jie galėtų išsikrauti.
Motociklininkė: bijoti reikia ne motociklininkų, o plytos, galinčios ant galvos nukristi
Motociklų sporto entuziastė Indrė Senkutė taip pat teigė pastebinti, kad motociklininkai yra labai pažeidžiami, todėl vairuotojai jų atžvilgiu turėtų būti geranoriškesni. „Aš matau labai daug kaltės turi prisiimti ir mašinų vairuotojai. Jie turi per mažai atsakomybės. Važiuodamas motociklu esi kaip koks gyvis – be jokių šarvų ir apsaugų. Tu žinai, kad avarijos atveju nukentėsi daug labiau nei automobilio vairuotojas“, - teigė jauna mergina, mananti, kad jei automobilių vairuotojai būtų apdairesni, pavasaris motociklininkų gyvybių pareikalautų kur kas mažiau.
Jos teigimu, net ir važiuojant labai saugiai, sunku išvengti susidūrimo su išsiblaškiusiu mašinos vairuotoju. I. Senkutė aiškino norėdama lenkti priekyje važiuojantį automobilį, visada bent dvi minutes važiuoja paskui jį, kad vairuotojas spėtų ją pastebėti. Tačiau motociklininkė tikino, kad jos pastangos kartai nueina perniek: „Kartą iš Trakų važiavome. Paskui sekiau dvi minutes, kad mane pastebėtų. Mano apranga ryški, motociklas ryškus... Kai tik įjungiau lenkimo posūkį, jis taip pat įjungė. Laimė, spėjau grįžti atgal.“
Vis dėlto I. Senkutė neneigė, kad yra motociklininkų, kurie sau leidžia per daug ir miestuose važiuoja gerokai per greitai. Jos teigimu, toks elgesys yra protu nesuvokiamas ir netoleruotinas, darantis gėdą visiems motociklininkams.
Pašnekovės manymu, yra žmonių, kuriems britva reikalinga tik tam, kad galėtų pasirodyti. Ji įsitikinusi, kad norint sėsti ant britvos, pirmiausia reikia gerai išmokti važiuoti dviračiu: „Mano nuomone, ant dviejų ratų važiuoti turi išmokti pamažu. Reikia pradėti nuo dviračio, tada sėsti ant ne tokio galingo motociklo, o vėliau gali sėsti ir ant galingesnio. Esu girdėjusi sakant, kad nuvažiuosiu į užsienį, ten užsidirbsiu pinigų skindamas braškes, grįšiu ir iš karto pirksiu britvą. Tai aš sakau: tu bent su motoroleriu važiavęs? Ne, sako. Nežinau, čia gal neišprusimas ar šiaip kažko trūkumas.“
Nepaisant to, sportininkės žodžiais tariant, besiremiantys nedidelės grupelės destruktyviu elgesiu ir dėl to motociklininkus kamikadzėmis vadinantys žmonės – patys niekad motociklu nevažiavę, sėdintys namuose ir bijantys išeiti už savo kiemo ribų. „Aš pykstu, kai paskaitau straipsnius ir komentarus: oi, nusisuksi sprandą, nusisuksi koją – pamatysi kaip tau bus. Nė velnio! Bijai vilko – neik į mišką. Galiausiai plyta užkris, kai eisi pro seną namą“, - neigiamais motociklininkų vertimais piktinosi I. Senkutė.
O.Lapinas: britvininkus nuramina tik senatvė
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, motociklas yra mažiausiai saugi transporto priemonė, o ją besirenkantiems vairuotojams būdingas nerūpestingumas, siekimas greitai, bet ne saugiai judėti, noras gauti daug adrenalino ir žaisti ties mirties riba. „Jie (motociklininkai – DELFI), važiuodami saugia transporto priemone, nejaučia pakankamai džiaugsmo. Jiems džiaugsmas, aktyvumas, optimalus tonusas – tik važiuojant motociklu. Kai jiems švilpia vėjas ausyse, jie jaučiasi gerai, jaučia malonumą. Priešingu atveju jie motociklo tiesiog nepirktų. Jeigu jie stimuliacijos negauna, pavyzdžiui, važiuoja paprasta mašina, jiems trūksta kažko“, - britvininkus charakterizavo psichoterapeutas.
Jo žodžiais tariant, tik laiko klausimas, kada žmogus, nusipirkęs galingą motociklą, greičio pedalą nuspaus iki galo, nes jau pirkdamas jis svajoja išmėginti visą plieninio žirgo galią: „Be abejo, anksčiau ar vėliau šitie žmonės pabando visą pajėgumą ir tuo džiaugiasi. Dažniausiai jie nežūsta. tačiau jei patenka į rimtą avariją, žūsta, nes būna per sunkūs kūno sužalojimai.“
Ar motociklininkus avarijos metu patirti sužalojimai pamoko? O. Lapinas linkęs manyti, kad net ir rimtos traumos žmogaus noro važiuoti dideliu greičiu neužgesina. Jo manymu, britvininkas nurimsta tik tada, kai pradeda senti.
Draudikai: motociklininkai avarijas sukelia rečiau nei automobilių vairuotojai
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Draudimo produktų vadovo Aniceto Urbono teigimu, motociklininkai sudaro iki 1 proc. bendrovės transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo portfelio. Iš apdraustų motociklininkų iki 1,9 proc. tampa eismo įvykių kaltininkais.
A. Urbono žodžiais, lyginant eismo įvykių dalį, tenkančią lengviesiems automobiliams, motociklai jų sukelia perpus rečiau, tačiau vertinant paskutiniųjų keturių metų statistiką, motociklininkų sukeliamose avarijose kompensuojama žala būna kur kas didesnė. „Motociklininkai rečiau sukelia eismo įvykius nei lengvųjų automobilių vairuotojai, tačiau jų padaroma vidutinė žala yra 26 proc. didesnė. Lengvųjų automobilių vidutinė žala yra apie 2675 Lt, o motociklų – 3375 Lt“, - kalbėjo A. Urbonas.
