aA
Greičio viršijimas – dažniausia eismo įvykių priežastis. Skaičiuojama, kad 2019 m. leistino greičio viršijimas nulėmė 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, todėl keliuose svarbu užtikrinti greičio mažinimo priemonių buvimą. Apie tai, kokios priemonės ir kaip šiandien padeda spręsti šią problemą, kalbame su specialistais.
Greičio ribojimas
Greičio ribojimas
© Shutterstock

Greičio mažinimo priemonės – visų eismo dalyvių saugumui

Kaip aiškina Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė, šiuo metu Lietuvos keliuose veikia įvairių rūšių techninės eismo reguliavimo priemonės: kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas, taip pat greitį mažinantys kalneliai, kelio siaurinimas (vadinamieji „miesto vartai“), švieslentės, informuojančios apie atitinkamos transporto priemonės važiavimo greitį ir pan. Anot jos, tai yra ne tik techninės, bet ir prevencinės priemonės, kurių vaidmuo – sąmoningumo kelyje elgtis atsakingai skatinimas.

Kalbant apie greitį ribojančius kalnelius, šių įrengimo vieta parenkama atsižvelgiant į eismo įvykių ir juose nukenčiančių asmenų skaičius bei tikimybę, kad tam tikrame kelio ruože gali įvykti eismo įvykiai dėl leistino važiavimo greičio viršijimo.

Perėja
Perėja
© DELFI / Karolina Pansevič


„Tokių priemonių svarba – visų eismo dalyvių, ypač mažiausiai apsaugotų, pavyzdžiui, pėsčiųjų, saugumo užtikrinimas. Greitį ribojantys kalneliai įrengiami prieš pėsčiųjų perėjas, ruožuose prie mokymo įstaigų, įvažiavimuose į miestelius, gyvenvietes, taip pat – kur kertasi skirtingų eismo dalyvių kategorijų, tokių kaip pėsčiųjų, automobilių, motociklų, dviračių ir kitų, srautai. Už tai atsakingas ir sprendimus priima kelio savininkas: savivaldybei priklausančiuose keliuose – savivaldybės administracija, valstybinės reikšmės keliuose – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“, – aiškina L. Salokaitė.

Saugaus eismo ekspertas: sąmoningumo vairuotojai turi mažai

Tam, kad keliuose būtų išvengiama nelaimių, juose įrengiami skirtingo aukščio ir nuolydžio greičio ribojimo kalneliai, priverčiantys vairuotojus sumažinti greitį tose atkarpose, kuriose svarbu laikytis saugaus greičio ir būti atidesniems. Dažniausiai greičio ribojimo kalnelius galima sutikti gyvenamosiose zonose, prie darželių ir mokyklų.

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas įsitikinęs, jog tokios priemonės keliuose – būtinos, nes vairuotojai sąmoningumo turi dar mažai. Kur kas labiau tikėtina, anot jo, kad vairuotojas sumažins greitį todėl, nes greitas važiavimas per greičio ribojimo kalnelį apgadins automobilį, o ne dėl to, jog to reikalauja greitį ribojantys kelio ženklai.

Greičio slopinimo kalnelis
Greičio slopinimo kalnelis
© DELFI / Kiril Čachovskij


„Mums nepakanka pastatyti greičio ženklo, perspėjančio laikytis 30, 40 ar 50 km/val greičio. Mums nepakanka pasakyti, kad prieš pėsčiųjų perėją reikia sumažinti greitį, nes gali nutikti nelaimė. Būna, vairuotojo paklausiu, kodėl nesumažina greičio, kodėl jis taip daro, o jis man sako – tai kad už tai niekas nebaudžia. Paskui mes dažnai patys verkiame, kai valdžia sugalvoja baudas didinti, bet kad kitaip neveikia, mums maloniai pasakyti nepakanka“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Priemonės efektyvios, nes vairuotojai neišsisuka nuo pasekmių

Jis atkreipia dėmesį į tai, jog dėl greičio viršijimo nutinka dauguma eismo įvykių, todėl reikiamose vietose įrengti greičio ribojimo kalneliai veiksmingai padidina saugumą kelyje. Veiksmingai – todėl, nes vairuotojas, saugodamas savo automobilį, yra priverstas sumažinti greitį, ir nėra taip, jog „jei niekas nepastebės, tai ir nenubaus“.

„Žmonija, didžiąja dalimi, yra egoistiška. Matydami perėjoje žmogų, galim galvoti, prie ko čia jis man, bet jei yra kalnelis, suprantam – kentės mano automobilis. Viskas paprasta ir primityvu iki pasiutimo, nes žmogui tiesiog gaila mašinos, juk kentės pakaba, reikės remonto“, – sako jis.

Pėsčiųjų perėja
Pėsčiųjų perėja
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto, greičio valdymo kalneliai įprastai įrengiami keliuose, einančiuose per gyvenvietes, kuriose greitis nėra didelis ir siekia 30–50 km/val. Keliuose, kuriuose vairuotojai įprastai važiuoja didesniu greičiu ir kurį reikia sumažinti, pasitelkiamos kitos greičio mažinimo priemonės – žiedinės sankryžos, saugos salelės.

„Aplink miestą esančių aplinkkelių sankryžose anksčiau būdavo daug didelių avarijų, nes vairuotojai važiuodavo dideliu greičiu, kurio nesumažindavo. Ten kalnelių, aišku, niekas nedaro, tačiau įrengia saleles, kelio iškreivinimus įvažiuojant į miestą ar miestelį. Tokios priemonės irgi priverčia vairuotoją mažinti greitį, antraip jis nesuvaldys automobilio ir nulėks. Tačiau turbūt pati efektyviausia greičio kontroliavimo priemonė – radaras“, – teigia A. Pakėnas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.2647

Top naujienos

Ohmanas sako negalėjęs patikėti valdžios sprendimu: ar jūs esate absoliutūs kvailiai (16)

Nuversti Rusijos prezidento Vladimiro Putino neužteks, reikia parklupdyti visą režimą, sako...

Ištaigingą pilį buvęs Rygos meras pasistatė atokiau nuo pašalinių akių: į rūmus užklydę lietuviai tokį reginį prisiminė dar ilgai

Apie 50 km į Vakarus nuo Jūrmalos nutolusioje vietovėje, vidury laukų stovi stulbinančio grožio...

Iš Ukrainos – pirmieji komentarai dėl sprogimų Kryme: tai tik apšilimas papildyta (7)

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk tapo pirmąja Ukrainos pareigūne, pakomentavusia sprogimus...

Aplankė Vokietijos Palanga vadinamą salą: ką verta pamatyti pagrindiniuose kurortuose ir kodėl čia neatostogauja užsieniečiai? (2)

Viešėdamas Vokietijoje nusprendžiau nuvykti ten, kur patys vokiečiai keliauja kiekvieną...

Atsisveikinus su Čempionų lyga – tvirtas žalgiriečių pažadas ir dvejopa nuomonė dėl VAR

Nors tikros intrigos LFF stadione nebuvo, tribūnas vėl užpildę sirgaliai bent jau išvydo smagų...

Delfi PliusAinis Gurevičius

Antrajame pasauliniame kare baimę sėjo pačios pirmosios spec. pajėgos: elitinių vyrų dalinius pribaigė jų pačių generolai

Ukrainoje rusai turi kelis siaubus: „Himars“, bepiločius „Bayraktar“ ir Specialiąsias...

„Žalgiris“ patampė Norvegijos čempionams už ūsų – žaisdami mažumoje baigė lygiosiomis

Vilniaus „Žalgiris“ atsisveikino su svajonėmis apie UEFA Čempionų lygą, tačiau Lietuvos...

Lilija Vanagienė pirmą kartą prabilo apie kilusį skandalą: man, kaip Povilo mamai, labai skaudu, plyšta širdis (18)

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė pirmą kartą pasisakė apie kilusį...

Delfi Plius

Miegamajame stinga aistros? Pataria, kokie produktai stiprina libido, ir įspėja: kas gerina potenciją vyrams, nebūtinai padės moterims

Dauguma žmonių rečiau ar dažniau patiria libido sutrikimų: vyrams sutrinka potencija, moterys...

Karas Ukrainoje. Melitopolyje – juoda naktis rusų okupantams Pentagonas: Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjo apie branduolinės katastrofos...