Naujai paženklintos Antakalnio (Olandų ir T. Kosciuškos gatvių) bei Žirmūnų (Šeimyniškių ir Tuskulėnų gatvių) žiedinės sankryžos sukėlė nemažai diskusijų.
Pakeitimai įgyvendinti remiantis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) atliktu srautų modeliavimu, kuris teigia, kad vadinamieji „turbo“ įvažiavimai turėtų padidinti sankryžų pralaidumą.
„Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė DELFI sakė, kad naujas ženklinimas pridės ir saugumo.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienį dar negalėjo pasakyti, ar tai pasitvirtino, nes nauja tvarka galioja tik nuo rugpjūčio 6 dienos, šeštadienio, o vienintelis užfiksuotas eismo įvykis Žirmūnų sankryžoje įvyko sekmadienį.
„Kelių policija pokyčių (nei į teigiamą, nei į neigiamą pusę – DELFI) neužfiksavo“, – sakė Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Sigitas Kūjalis.
„Fiksuojame tik eismo įvykius, kuriuose nukenčia eismo dalyviai arba yra ginčas tarp vairuotojų, o kitais atvejais vairuotojai pildo deklaracijas ir policijai apie eismo įvykius nepranešama“, – pridūrė jis.
Laikinas sprendimas?
VGTU atlikto modeliavimo pristatyme nurodoma, kad prieš naujos tvarkos įsigaliojimą per vakarinio piko valandą į abi skirtingose Neries pusėse esančias sankryžas įvažiuodavo apie 6258 automobiliai, per jas praeidavo 1652 pėstieji.
Įvertinus eismo organizavimo schemą, kai taikomi turbožiedinių sankryžų principai, paaiškėjo, kad ji padidintų automobilių pralaidumą. Nagrinėtas tik Olandų žiedas.
Pro jį, pritaikius du turbo įvažiavimus, per valandą piko metu galėtų pravažiuoti 3306 automobiliai, pritaikius keturis turbo įvažiavimus – 3287. Prieš tai galėjo 2751 automobiliai.
Tačiau didžiausias pralaidumas, VGTU studijos duomenimis, atsirastų, jei vietoje žiedo toje vietoje atsirastų šviesoforu reguliuojama sankryža. Tada pralaidumas pasiektų 3649.
Ketina rekonstruoti
Apie tai, kad Olandų žiedą ketinama rekonstruoti ir įrengti keturšalę sankryžą Vilniaus miesto savivaldybė kalba jau kelis metus. Šis pasikeitimas galėtų atsirastų tvarkant teritoriją prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
„Ten norima atstatyti buvusią koplyčią, formuoti Pauliaus aikštę, tada ta dalis plotų, kur dabar įeina į žiedinės sankryžos ribas, būtų tiems architektūriniams elementams“, – DELFI aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Vis dėlto keturšalės sankryžos idėja šioje vietoje yra ginčijama. Pavyzdžiui, VGTU magistrantas Valentinas Mironovas prieš kelis metus laidai „Ne vienas kelyje“ teigė, kad paprasta sankryža nebus pralaidesnė už žiedinę.
Kaip 2013 metais rašė žurnalas „The Economist“ britų XX amžiaus pradžioje sugalvotos žiedinės sankryžos yra geras sprendimas ten, kur vyrauja aukšta vairavimo kultūra.
„Jei vairuotojas nepraleidžia kitų automobilių, tada žiedas greitai tampa spūstimi“, – rašoma straipsnyje.
Be to, teigiama, kad pėstiesiems ir dviratininkams žemesnės kultūros šalyse žiedinės sankryžos yra pavojingesnės už reguliuojamas šviesoforo.
Laukia rugsėjo
T. Kamaitis pažymėjo, kad šiuo metu Antakalnio sankryžoje įgyvendinta dviejų turbo įvažiavimų schema, o Žirmūnų – keturių.
Toks sprendimas priimtas, nes turbožiedai nėra labai palankūs viešojo transporto eismui, ypač kai arti žiedo yra įrengtos stotelės, tačiau dviejų įvažiavimų schema autobusams ir troleibusams trukdo mažiau.
„Šiuo metu buvome užsibrėžė tikslą esamuose parametruose, nerekonstruojant žiedinių sankryžų įvesti tik eismo organizavimo papildymus ir pakeitimus“, – sakė T. Kamaitis.
M. Gusarovienė taip pat teigė, kad šiuo metu „išsprendėme tai, ką galime išspręsti“.
„Ypač prieš rugsėjį, kad eismo įvykių būtų kuo mažiau. Šiose sankryžose yra dideli pėsčiųjų srautai, daug mokinių eina į Čiurlionio mokyklą, tad jiems saugumas yra ženkliai padidintas“, – tvirtino „Susisiekimo paslaugų“ direktorė.
