Daugiausia avarijos dalyvių – prietemoje
Kaip DELFI informavo Situacijų koordinavimo skyrius, sekmadienį, lapkričio 20 d., 18.10 val., gautas pranešimas apie avariją kelio Klaipėda-Kaunas 160-ame kilometre, Raseinių rajone, netoli Ariogalos.
Avarija įvyko dėl neaiškių aplinkybių staiga pristabdžius vienam automobiliui. Į jį vienas po kito rėžėsi kiti penki automobiliai. Didelio eismo įvykio metu, laimei, nenukentėjo nei vienas žmogus. Dėl incidento kelyje sutriko eismas.
„Įprastai daug automobilių susiduria prietemoje, kuomet vairuotojai yra akinami iš priekio atvažiuojančių automobilių šviesų. Tai blaško vairuotojo dėmesį ir dėl to per vėlai sureaguojama į priešais stabdantį automobilį. Tamsiu paros metu ne laiku pajuntama, kada artėja objektas – tai pagrindinė sąlyga, sukelianti tokias avarijas“, – aiškina E. Striūga.
Avarijos baigtis priklauso ir nuo to, kokį automobilį vairuojate
Raseinių kelių tarnybos viršininkas tikina, kad regiono keliuose tokios avarijos pasitaiko nedažnai – kur kas dažniau susiduria du automobiliai, retais atvejais trys. Su avarijomis, kuriose dalyvauja daugiau automobilių, Raseinių keliuose E. Striūgai dar neteko susidurti – daugiau nei pora automobilių dažniausiai susiduria magistralėse, kuriose važiuojama dideliu greičiu.
Pavojingiausios avarijos būna automobiliams susidūrus kaktomuša – 3 ar daugiau automobilių dažniausiai susiduria eilėje, išsirikiuodami vienas paskui kitą. „Važiuodamas iš Vilniaus savo akimis mačiau šią avariją – atrodė išties baisiai. Sustojo daugybė mašinų, šalia buvo greitosios pagalbos automobilis ir dvi ugniagesių mašinos“, – prisimena E. Striūga.
Tokios avarijos įvyksta tiesiuose kelio ruožuose. „Įsivaizduokite: viena paskui kitą dideliu greičiu važiuoja 4-5 mašinos. Viena iš jų staiga stabdo – esant dideliam greičiui, kiti vairuotojai nebespėja į tai sureaguoti ir bumt į galą antras, paskui trečias automobilis. Tokios avarijos būdingesnės tiesiems kelio ruožams“, – aiškina Raseinių kelių tarnybos viršininkas.
Tiesa, sankryžos taip pat nėra apsaugotos nuo tokių nelaimingų atsitikimų – kartais greitai važiuojantys vairuotojai pernelyg staigiai sustabdo automobilį įsijungus raudonam šviesoforo signalui, o nesilaikant saugaus atstumo, už jo važiuojantiems žmonėms taip pat sudėtinga laiku sureaguoti į tokį staigų stabdymą. E. Striūgos teigimu, tokių avarijų paprasta išvengti – tereikia laikytis saugaus atstumo.
Vokietijoje tokios avarijos dažnesnės nei Lietuvoje
„Tokio tipo įvykiai dažniausiai atsitinka atkarpose, kuriose automobiliai važiuoja greičiau, o kelias yra visiškai tiesus. Vairuotojai nesitiki kliūties ir netikėtumo veiksnys sukelia tokias avarijas. Žmonės per vėlai pradeda stabdyti nesitikėdami, jog jiems reikės tai padaryti“, – teigia lenktynininkas.
Tokios avarijos Lietuvoje nėra dažnos, kur kas dažniau tokių atvejų pasitaiko kitose šalyse, kuriose važiuojama dar didesniu greičiu, pavyzdžiui, Vokietijoje. „Įsivaizduokime, jeigu Vokietijos autobane (valstybės valdomoje magistralėje) susiduria keli automobiliai esant didžiuliam srautui. Jie važiuoja 200 km/val greičiu – avarijos tikimybė čia yra kur kas didesnė“, – atkreipia dėmesį B. Vanagas.
Šiuo metų laiku reikia būti ypač atsargiems
Šiuo metų laiku kyla didžiausia rizika tokio pobūdžio avarijoms nutikti, kadangi blogos oro sąlygos taip pat gali būti lemiamos. Atsiradus plikšalai, slidžiais keliais važiuojantiems ir kliūtį staiga pamačiusiems vairuotojams sustoti tampa dar sunkiau – šiuo metų laiku eilėmis stovinčių susidaužusių automobilių galima pamatyti šiek tiek dažniau.
Panašios avarijos labiausiai tikėtinos magistralėse, didmiesčiuose, aplinkkeliuose arba tose kelių arterijose, kuriose automobiliai važiuoja 3-4 juostom į vieną pusę.
KET rekomenduoja laikytis 2 sekundžių atstumo
Automobilių susidūrimas – dažniausia eismo įvykių rūšis, kuri, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, praėjusiais metais apėmė beveik pusę visų Lietuvos keliuose įvykusių eismo įvykių (45,02 proc.)
Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
KET rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.
Pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Pagal KET, optimalus atstumas iki automobilio prieš pradedant lenkti 25 – 30 m., o minimalus saugus atstumas aplenkus grįžti į savo eismo juostą – 40 – 60 m.