Pastebi, kad vairuotojams trūksta atidumo
Vien tik per šiuos metus pati savo akimis dvi autoavarijas, kuriose buvo nutrenktas žvėris, mačiusi Vilniuje esančios Juodojo kelio gatvės gyventoja Aleksandra Leontjeva pasakoja, kad šiame kelyje tokie įvykiai yra labai dažni.
„Juodojo kelio gatvėje yra stirnų migravimo takas, todėl čia jas sutikti yra labai dažnas reiškinys. Susidūrimai šioje vietoje, mano manymu, įvyksta net ne dėl per didelio greičio, o dėl vairuotojų aplaidumo. Kelio ruožas yra šiek tiek vingiuotas ir jei pirmą kartą važiuoji tuo keliu ir nežinai, kad ten gali iššokti stirna, nelaimės išvengti tikrai sudėtina“, – teigia Aleksandra.
Tačiau, pasak jos, tie, kas žino, jog šiame kelyje netikėtai gali pasirodyti žvėris, žvalgosi, sulėtina greitį ir tokių avarijų dažniausiai išvengti pavyksta.
„Man pačiai ne kartą į kelią yra išbėgusios stirnos, tačiau aš jau važiuodama žinau, kad kelkraštyje reikia jų dairytis, todėl tik pamačiusi, jog jos ruošiasi kirsti važiuojamąją dalį, iškart visiškai sustoju ir leidžiu prabėgti. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Šį rudenį prieš mane važiavusi moteris nutrenkė stirną, o pastaroji vos neužkrito ant mano automobilio kapoto. Gyvūnas nugaišo, o tos moters automobilis buvo gerokai apgadintas. Kitas eismo įvykis, kurį taip pat mačiau, pasibaigė, iš dalies, laimingai: partrenkta stirna liko gyva ir gamtininkai ją išsivežė“, – pasakoja vilnietė.
Kada laukiniai gyvūnai aktyviausi?
Aleksandra tiki, kad tokių avarijų skaičių galima būtų drastiškai sumažinti, jei vairuotojai kelyje ne tik būtų atidesni, bet ir daugiau domėtųsi laukinių gyvūnų migracijos laikotarpiais.
„Manau, kad kiekvienam vairuotojui reikėtų išmanyti, kada vyksta migravimo sezonai, kaip kelyje elgiasi gyvūnai, kas jiems būdinga ir pan. Kiek žinau, gamtininkai tuos laikus praneša, todėl tikrai neprošal būtų juos įsidėmėti“, – sako moteris.
Ir iš tiesų, migravimo laikotarpis yra vienas svarbiausių faktorių, kuriuo reikėtų vadovautis, kelyje saugant save ir gyvūnus. Štai gegužės, birželio mėnesiais ir rudenį aktyviausi tampa briedžiai bei elniai. Keliuose jie dažniausiai pasirodo 20–22 val. Nors šie laukiniai gyvūnai yra vieni stambiausių, iš tiesų, juos ant kelio yra pamatysi sudėtingiausia, nes šviesą atspindi tik jų akys, o automobilio žibintai įprastai nešviečia aukščiau nei šių gyvūnų galva.
Gegužės ir lapkričio mėnesiais savo migravimą pradeda stirnos. Kitaip nei briedžius, šalia kelio jas dažnai galima išvysti ir ankstų rytą, 7–9 val., o taip pat ir vakare – apie 20 val. Verta žinoti ir tai, kad stirnos yra vienos iš tų gyvūnų, kurie juda grupelėmis. Tai reiškia, kad jei šalia važiuojamosios dalies ar ją kertant pastebėjote stirną, didelė tikimybė, kad iš paskos seks ir dar keletas šios rūšies gyvūnų.
Bandomis, tačiau kur kas didesnėmis (10–15), per kelią skuodžia ir šernai, kurių migravimo laikotarpis prasideda rugsėjį, o baigiasi gruodį. Dažnu atveju šernus kelyje galima „sutikti“ 21–23 val.
Tačiau migravimo laikotarpis nėra taisyklė – nors tikimybė mažesnė, laukiniai gyvūnai ant kelio gali „iššokti“ bet kuriuo metų laiku. Štai visai neseniai, gruodžio pradžioje, kelyje A4 (Vilnius–Varėna), tarp Paluknio ir Vilniaus, jauno vyro vairuojamas automobilis susidūrė su į kelią išbėgusiu briedžiu. Nors vaikinas nukentėjo nesmarkiai (stiklo duženos apibraižė veidą ir sužalojo ranką), tačiau laukinis gyvūnas nuo smūgio nugaišo vietoje, o pats automobilis buvo stipriai apgadintas.
Deja, ne visiems susidūrimai su šiais gyvūnais baigiasi laimingai. Praėjusiais metais, rugsėjo mėnesį, Šilalės rajone po susidūrimo su briedžiu žuvo automobilį vairavęs vyras. Skaudžios autoavarijos priežasčių galėjo būti ne viena, tačiau pagrindinė problema, dėl kurios įvyksta tokie ir panašūs eismo įvykiai, yra važiavimo greitis bei apdairumo kelyje stoka.
Kaip elgtis, kelyje pastebėjus gyvūną?
Svarbu suprasti, kad laukinių gyvūnų elgsena rujos metu kardinaliai pasikeičia. Įprastai bailūs elniai briedžiai ar stirnos, net ir matydami atvažiuojantį automobilį, jo nesibaido, o atvirkščiai – juda link šviesų bei triukšmo. Dažnu atveju, į kelią iššokę gyvūnai lyg sustingsta, o kartais keičia judėjimo trajektoriją, atsigręžia ir „šoka“ tiesiai po ratais, todėl prognozuoti, kaip elgsis gyvūnas, labai sudėtinga.
Visgi, tamsiuoju paros metus važiuodami pro miškingą vietovę, net jei ji ir nėra pažymėta kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“, vairuotojai privalo būti ypatingai akyli: sumažinti greitį, stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę.
Pamačius šalimais kelio „žibančias“ žvėries akis, reikėtų smarkiai sumažinti greitį iki 30 km/val. ir mažiau, kad bet kurią akimirką būtų galima pilnai sustoti. Važiuojant didesniu nei 20 km/val. greičiu, manevruoti ir bandyti pravažiuoti ant kelio esantį žvėrį – labai rizikinga, nes automobilis gali nulėkti nuo važiuojamosios dalies, o net ir jei atrodo, kad sėkmingai aplenksite gyvūną, šis staiga gali sumanyti „šokti“ tiesiai po jūsų vairuojamu automobiliu.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai gyvūnai ant kelio pasirodo praktiškai prieš pat automobilį, todėl jei matote, kad susidūrimo išvengti nepavyks, svarbu neprarasti šalto proto, nes net kelios sekundės gali kainuoti labai daug. Stabdydami staigiai užsidenkite rankomis galvą ir ją palenkite kuo žemiau vairo (keleiviams taip pat reikėtų nuleisti galvą), nes jei gyvūnas trenksis į automobilio priekinį stiklą, rimtų sužalojimų išvengti bus labai sunku.
Pamačius ant kelio laukinį gyvūną, nederėtų jį bandyti nuvyti signalizuojant šviesomis ar nepertraukiamai spaudžiant garsinį signalą, nes tokios priemonės gali tik dar labiau sutrikdyti žvėrį ir šio veiksmai tampi dar sunkiau prognozuojami. Sumažinus greitį, geriausia signalizuoti protarpiais, o jei gyvūnas nesitraukia, labai iš lėto bandyti jį apvažiuoti.
Trumpa atmintinė, kaip elgtis automobilio vairuotojui, nutrenkus žvėrį.
• Skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį bei laukti kol atvyks policija ir aplinkosaugininkai.
• Jeigu gyvūnas negyvas ir trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti apie kliūtį.
• Jei gyvūnas vis dar gyvas, nerekomenduojama jo liesti ar kitaip judinti.
• Partrenkus žvėrį, draudžiama pasiimti gyvūną. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.
• Susidūrus su gyvūnu, draudžiama palikti įvykio vietą. Tai prilygsta pabėgimui iš autoįvykio vietos ir gresia nuo 600 iki 850 eurų bauda su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.