Užšalęs stiklas – pavojus, kurio dažnas neįvertina
Kaip teigia Kaune autoserviso paslaugas teikiančios įmonės vadovas Martynas Kuprevičius, viena dažniausių automobilio problemų, susijusių su dideliais šalčiais, yra langų purškimo sistemos užšalimas. „Jei vairuotojas nespėja pasikeisti langų skysčio į žieminį, šis užšąla ir tada saugi kelionė, kai lauke sninga, lyja, nemažai purvo ar dulkių, tampa nebeįmanoma“, – sako pašnekovas.
Užšalus langų skysčiui arba purkštukams, kaip aiškina specialistas, paprasčiausias būdas yra nuvaryti transporto priemonę į patalpą, kurioje yra pliusinė temperatūra, ir tokiu būdu palaukti, kol automobilis atšils.
„Automobilį reikėtų pastatyti į apšildytą patalpą, geriausia – šildomą garažą, kuriame temperatūra būtų pakankamai aukšta, kad sistema atšiltų. Atšilus senam langų skysčiui, šį reikėtų išpurkšti ir pripilti naujo, skirto šaltajam metų laikui. Visgi, jei tam nėra galimybių ar laiko, automobilį būtina nuvežti iki artimiausios serviso, kuriame ten dirbantys specialistai galėtų pasirūpinti purkštukų ir skysčio atšildymu“, – teigia M. Kuprevičius.
Dažnas vairuotojas nėra linkęs tinkamai ir pilnai nugremžti ar nuvalyti sniego bei ledo nuo savo automobilio, tačiau toks blogas įprotis taip pat tiesiogiai siejasi su pavojumi kelyje.
„Natūralu, kad iki galo nenuvalyti automobilio stiklai yra problema vairuojant, nes tokiu atveju kelio matomumas tampa blogas, nėra gerai matomi kiti eismo dalyviai: transporto priemonės, pėstieji“, – sako pašnekovas.
Nenorint ryte ilgai valyti automobilio stiklą, o per skubėjimą palikti nenuvalytų matomumui svarbių vietų, M. Kuprevičius pataria šia procedūra pasirūpinti iš vakaro.
„Labai svarbu kuo geriau nuvalyti stiklus ir kitas automobilio dalis, nes jei temperatūra svyruoja tarp 0 ir minuso, nutirpęs nenuvalytas sniegas gali labai greitai ir vėl užšalti. Jei automobilio stiklai yra valomi pastoviai, net ir vėl pasnigus, užteks tiesiog šepečiu nubraukti sniegą ir nereiks vargti gramdant ledą. Taip pat galima naudoti specialius ledo tirpinimui skirtus skysčius ar šalčio nepraleidžiančius stiklo uždangalus“, – sako specialistas.
Svarbiausias akcentas – padangos
Sklandi ir, svarbiausia, saugi kelionė neįsivaizduojama be gerų padangų. Deja, kaip teigia pašnekovas, daugelis vairuotojų padangų susidėvėjimą „matuoja“ pagal jų amžių, tačiau, iš tiesų, pasak specialisto, teisingiausias būdas yra protektoriaus gylio nustatymas.
„Kiekvienas esame skirtingas vairuotojas su savo važiavimo stiliumi ir įpročiais. Vieni automobiliu naudojamas kiekvieną dieną, kiti – rečiau, todėl nėra teisinga sakyti, kad jei padangos, tarkime, naudojamos jau 6-erius metus, tai jos jau netinkamas arba atvirkščiai – galima drąsiai važinėti dar 4-erius metus. Viskas priklauso nuo to, kaip dažnai mes jas eksploatuojame, todėl teisingiausias būdas nustatyti, ar padanga dar yra tinkama, – patikrinti padangos nusidėvėjimo indikatorių“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, tokią indikaciją dažniausiai nurodo padangos protektoriaus gylis. „Nusidėvėjimo protektorių pasitaiko labai įvairių: įspraustas padangos rašto tarpuose, nusitrinantys skaičiai, mažas trikampis ar kokia nors kita figūrėlė. Protektoriaus gylį taip pat nesunkiai galima pamatuoti specialiu matuokliu, kurį galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Būtina paminėti ir tai, kad kai kurios, naujausių gamintojų modernios padangos, joms nusidėvėjus, pakeičia spalvą. Na, o jei, visgi, kylą klausimų, ar padangos dar tinkamos, geriausia pagalbos į kreiptis į profesionalus“, – teigia vyras.
Nusidėvėjusios padangos, kaip sako M. Kuprevičius, yra didelė grėsmė kelyje. „Natūraliai nudilusios padangos neturi tokio gero sukibimo su kelio danga, o tai ypač pavojinga važiuojant šlapiu, nusnigtu ar apledėjusiu keliu“, – teigia pašnekovas.
Pagal įstatymą, žiemą padangų protektorius turėtų būti nemažesnis nei 3 mm, o vasarą – nei 1,6 mm. „Tai ne tik saugumo, bet kartu ir komforto vairuojant automobilį klausimas, mat nusidėvėjusios padangos skleidžia daugiau triukšmo, sumažėja jų amortizacija, tad kelionė tampa nepatogi bei sudėtinga“, – priduria M. Kuprevičius.
Negano to, pašnekovas primena, kad netolygiai nusidėvėjusios padangos taip pat yra problema, kurios nereikėtų ignoruoti, todėl keičiant senas padangas į naujas, patariama įsigyti visą komplektą.
„Kaip žinome, padangos dėvisi netolygiai, todėl kartais žmonės yra linkę keisti po dvi padangas, sukeitinėti jas vietomis. Taip darant, labai tikėtina, kad skirsis naujųjų ir senųjų padangų protektoriaus gylis, jas bus sudėtingiau subalansuoti, užtikrinti vienodą apkrovą, taip pat sumažės vairavimo kokybė. Tuo pačiu, yra rizikuojama ir saugumu, nes vairuotojas labiau jausdamas naujųjų padangų sukibimą, slidžiame kelio ruože gali neįvertinti prastesnio galinių ratų, su senomis padangomis, manevringumo“, – teigia specialistas.
Kiek saugios universalios padangos?
Dalis vairuotojų, dažniausiai taupymo sumetimais, vietoj vasarinių ir žieminių padangų komplektų renkasi universalias padangas, kurių paskirtis – tarnauti visais metų laikais. Visgi, M. Kuprevičiaus teigimu, įsigyjant tokias padangas yra rizikuojama savo ir kitų saugumu, mat universalios padangos Lietuvos oro sąlygoms yra visiškai netinkamos.
„Ten, kur mažiau kritulių, šalčio ir sniego, tokios padangos gali tinkamai funkcionuoti, tačiau tik ne Lietuvoje. Žiemą pas mus sąlygos – tikrai sudėtingos. Visgi, tai ne žieminės padangos, todėl dėl prasto sukibimo, gali iškilti pavojus vairuotojo saugumui“, – sako specialistas.
Tokio tipo padangas, pasak jo, reikėtų palikti piečiau gyventiems vairuotojams, o mūsų šalies keliais važinėjantiems žmonės jis pataria rinktis tiek žieminį, tiek ir vasarinį padangų komplektus.
„Sunku įsivaizduoti, kaip dabar, kai už lango sninga, šalta, o keliai slidūs, patogiai ir saugiai galima vairuoti automobilį tokiomis padangomis. Nors jos turi tiek žieminių, tiek vasarinių savybių, tačiau visų skirtingiems sezonams pritaikytų padangų bruožų joms trūksta. Jeigu padanga yra universali, tai jos mišinys yra kietesnis, ne toks elastingas, taip pat mažiau griovelių, todėl tokios padangos yra ypač pavojingos apsnigtame ar apledėjusiame kelyje“, – aiškina M. Kuprevičius.