Taisyklės pakankamai aiškios, tačiau situacijų būna įvairių
Sukdamas į kairę ar apsisukdamas, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Atrodytų, taisyklė pakankamai aiški: jei sukate į kairę nereguliuojamoje sankryžoje, manevrą galite atlikti tik praleidę visas kitas kelyje įvairiomis kryptimis judančias transporto priemones. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių.
„Pagrindinė problema, dėl kurios sukant į kairę pusę padaromos autoavarijos, yra vairuotojų atidumo trūkumas, nepakankamas situacijos įvertinimas, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. – Vairuotojai darosi mažiau dėmesingi. O manevras, sukant į kairę, reikalauja daugiau dėmesio, turime įvertinti daugiau faktorių, praleisti kitas kelyje esančias transporto priemones, pėsčiuosius. Dažnai galvojama „spėsiu, prašoksiu“ – pavojus nepakankamai įvertinamas.“
Dauguma intensyvaus eismo sankryžų reguliuojamos šviesoforais, tačiau ir šie kartais genda. O tuomet kelyje prasideda tikra sumaištis. Net ir patyrę bei kelių eismo taisykles puikiai mokantys vairuotojai tokiose situacijose neretai jaučia stresą – kiekvienam norisi kuo greičiau pravažiuoti, nesudaryti spūsčių. O situacija, dažnu atveju, gaunasi priešinga – netinkamai įvertinę transporto priemonių judėjimą iš skirtingų pusių, vairuotojai įstringa sankryžos viduryje, sukeldami dar didesnę sumaištį ir tokiu būdu trikdydami eismą.
Kelių eismo taisyklėse sakoma: draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverčia vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Taigi, sankryžose vairuotojai turi įvertinti ne tik kitų transporto priemonių judėjimą, bet ir kitus kelių eismo dalyvius – pėsčiųjų perėją kertančius pėsčiuosius.
Posūkis į kairę vairuotojams neretai tampa tikru iššūkiu, mat prieš sukdami į kairę ne tik turime įvertinti pėsčiųjų judėjimą, galintį sudaryti kliūtį kelyje, ir priešpriešai atvažiuojančias transporto priemones, bet ir kiekvieno iš jų judėjimo greitį. Visa tai tam, kad per kelias sekundės dalis nuspręstumėme, ar tikrai spėsime pasukti į kairę ir nesukelsime pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.
Pavojaus neįvertinimas – viena iš dažniausių avarijų priežasčių
„Pagal statistiką, daugiau nei pusė avarijų psichologinių priežasčių yra pavojaus neįvertinimas. Vairuotojai tiesiog nesupranta, kad ta situacija, kurią jie mato, yra pavojinga. Jie nemoka atpažinti pavojaus. Kartais net ir patyrusiems vairuotojams rikiavimasis iš greitėjimo juostos ar rikiavimasis į gretimą eismo juostą yra vienas sudėtingiausių elementų. Per veidrodėlį turite įvertinti iš nugaros atvažiuojančias transporto priemonės atstumą ir greitį, nuspręsti, ar praleisti tą transporto priemonę, ar rikiuotis prieš ją“, – sako vairavimo mokytojas A. Pakėnas.
Anot vairavimo mokytojo, viena pagrindinių klaidų, kurią daro vairuotojai įsukdami į žiedinę sankryžą arba rikiuodamiesi iš greitėjimo juostos į gretimą juostą, – neįvertinimas to, kas vyksta priekyje. Stebėdami žiedinėje sankryžoje ar pagrindiniame kelyje esantį transporto judėjimą, tiesiog pamirštame papildomai įvertinti priekyje esančias ar galimas kliūtis.
„Į žiedą ar iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojantis vairuotojas turi prisiminti, kad priekis visuomet yra labiausiai kontroliuojama vieta, nes būtent ten būsime kitą akimirką. Dažnu atveju tokiose situacijose vairuotojai labiau susikoncentruoja, vertindami kairėje pusėje esančią situaciją, o to, kad priekyje jų dar stovi kita mašina, nemato. Todėl įvertinę situaciją kairėje pusėje, prieš pajudėdami privalote įsitikinti, kad priekyje taip pat nėra jokių kliūčių“ – pastebi specialistas.
Atliekant posūkį į kairę, svarbu ne tik patiems įvertinti situaciją kelyje, bet ir neklaidinti kitų, už jūsų važiuojančių vairuotojų. Viena didžiausių klaidų – pernelyg vėlai rodomi įspėjamieji ženklai ir staigus stabdymas.
Statistikos duomenimis, dėl saugaus atstumo nesilaikymo, įvyksta daugiau nei dešimtadalis eismo įvykių. Todėl prieš sukdami į kairę, įvertinkite ne tik prieš jus, bet ir už jūsų esančią situaciją. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro. Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių: ne per daug anksti ir ne per vėlai. Jei pastebite, kad iš galo važiuojanti transporto priemonė yra pernelyg arti jūsų, įspėjamąjį posūkio signalą pradėkite rodyti anksčiau ir prailginkite stabdymo kelią tam, kad iš galo važiuojantis kitos transporto priemonės vairuotojas spėtų pristabdyti arba persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Štai ir už Atlanto dėl posūkio į kairę vairuotojams taip pat kyla pačių įvairiausių kuriozų. Viena Jungtinių Amerikos Valstijų siuntų pristatymo bendrovė jau daug metų laikosi nuostatos keliuose nesukti į kairę. Žinoma, visais atvejais išvengti posūkio į kairę neįmanoma, tačiau pagal kompanijos skelbiamus duomenis, posūkiai į kairę sudaro tik 10 procentų vairuotojų atliekamų posūkių ir naudojami yra tik tuomet, kai nėra kito pasirinkimo. Tokiu būdu užsienio įmonė ne tik sutaupo kuro bei išmeta mažiau teršalų į orą, bet ir sumažina galimų avarijų kiekį.
Visgi, primename, kad svarbiausia prisiminti, jog keliuose visi esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius. Posūkio į kairę nereikia vengti, daug naudingiau kuo dažniau praktikuotis, laikytis kelių eismo taisyklių ir elgtis atsargiai, atsakingai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.