Iš užsienio šalių į Lietuvą atvežami automobiliai neretai būna apgadinti eismo įvykio metu. Dažniausiai tokioms transporto priemonėms atliekami kėbulo remonto darbai, tačiau neišvengiama atvejų, kai būna tiesinami linkę lonžeronai ar kitos automobilio rėminės konstrukcijos.
Negana to, vairuotojai garažuose imasi tvarkyti ir šalyje eksploatuotas, tačiau korozijos pažeistas transporto priemones. Neretai tokie darbai būna atliekami pagal turimas sąlygas, o ne taip, kaip tai numato gamintojas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis teigė, kad bet koks ne specializuotas automobilio kėbulo remontas turi neigiamą poveikį transporto priemonės saugumui eismo įvykio metu.
Kėbulas deformuojasi neprognozuojamai
Docentas aiškino, kad ne pagal numatytus gamintojo reikalavimus suremontuotas automobilis tampa mažiau atsparus net ir menkiausiems smūgiams, o stipresnių susidūrimų metu gali būti labiau pažeidžiamas, nei tai buvo numatyta laboratorijoje. Negana to, kai kuriais atvejais dėl konstrukcinių pakeitimų avarijos metu gali nesuveikti ir oro saugos pagalvė.
Gamintojai dar surinkdami automobilį numato, kuriose vietose, skirtingų smūgių atveju, turėtų linkti kėbulas, kad viduje sėdintys žmonės būtų apsaugoti. Vis tik V. Žuraulis aiškino, kad jei remonto metu jau esami automobilio įlenkimai yra ištiesinami, o virinimo taškai pakeičiami, arba jų atsiranda daugiau, automobilis avarijos metu gali būti sumaitotas neprognozuojamai. Negana to, kai kurių eismo įvykių metu, dėl konstrukcijos pakeitimų, automobiliai netgi lūžta pusiau.
Keičiasi automobilių dalių judėjimas
Dėl „auksarankių“ atliktų remonto darbų gali padidėti ir sėdinčiųjų automobilyje prispaudimo rizika. Gamintojai numato, kaip priekinio, galinio ar šoninio smūgio metu turi lūžti ar judėti įvairios automobilio dalys, tačiau dėl atliktų pokyčių avarijos metu variklis gali pasislinkti ne į apačią, o atsidurti salone.
Tokia rizika ypač padidėja, kai garažuose automobilius remontuojantys, ar modifikuojantys vairuotojai, imasi netgi drastiškų veiksmų ir keičia automobilio konstrukciją, variklio tvirtinimo taškus ar montuoja dalis, kurios gamintojo nebuvo numatytos.
Keičiasi dalių savybės
Docentas atkreipė dėmesį, kad savadarbis kėbulo sutvirtinimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Jis aiškino, kad jei atskiros kėbulo zonos būtų nudažytos pagal jų standumo savybes, visas kėbulas taptų margas ir sunkiai atpažįstamas. Mokslininkas teigė, kad visos kėbulo sritys turi skirtingas savybes ir smūgio metu turi elgtis pagal tam tikrus principus, todėl bet kokia intervencija į kėbulo vientisumą ar jo pagrindinių elementų konstrukciją gali reikšmingai pakeisti deformacijų pobūdį.
„Netgi automobilio remonto metu suteiktus didesnį standumą tam tikroms kėbulo sritims saugumo prasme efektas gali būti priešingas, nes toks kėbulas konkretaus smūgio atveju gali nukreipti deformaciją į kitas kėbulo zonas, kurios tam nenumatytos ir kurios linkusios pavojingai deformuotis salono link. Tai pritaikoma ir netinkamų kėbulo elementų įvirinimų atvejams“, – sakė dėstytojas.
Smūgio nesumažins, o pasekmes padidins
VGTU dėstytojas akcentavo, kad gamintojų atliekamas kėbulo surinkimas arba jų nustatytomis metodikomis atliekamas remontas taikant tik tam tikrų kėbulo dalių sujungimą numatytose vietose bei specialiu suvirinimu, užtikrina pakankamą saugumo lygį, tačiau abejotina, kad jis bus išlaikytas automobilį remontuojant po eismo įvykio.
„Labai svarbi kėbulo funkcija eismo įvykio metu yra smūgio energijos sugėrimas, kas reiškia, kad numatytos kėbulo zonos bei kiti automobilio konstrukcijos elementai yra skirti deformacijai ir smūgio, kurį po kelių milisekundžių patirs viduje sėdintys, sumažinimui. Netinkamai remontuotas arba suremontuotas po itin ženklių apgadinimų pagrindinėse kėbulą laikančiose bei smūgį „pasitinkančiose“ zonose automobilis eismo įvykio metu gali nukentėti netikėtai stipriai, o blogiausia tokiais atvejais yra, žinoma, padidėjusi žmonių sužeidimo rizika“, – pabrėžė V. Žuraulis.
Dėl pakeistų automobilio konstrukcijų kyla šios grėsmės:
- Automobilis gali būti sumaitotas stipriau nei numatyta;
- Didėja vairuotojo ir keleivių prispaudimo rizika;
- Kyla pavojus dėl oro saugos pagalvių tinkamo neveikimo;
- Smūgio metu kėbulo linkimai gali būti nukreipti į žmones, o ne nuo jų;
- Automobilis gali lūžti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
