aA
Kasmet Lietuvoje už chuliganišką vairavimą nubaudžiama pusė tūkstančio vairuotojų, tačiau neatsakingai besielgenčių kelyje – daugybė. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius pripažįsta, kad chuliganiški vairuotojai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Tačiau kieno pareiga pažaboti kelių chuliganus: tik policijos ir ar kitų institucijų?
© Shutterstock nuotr.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas abejoja, ar kovoti su kelių chuliganais yra vien tik policijos darbas. Jis mano, kad kelių neklaužada yra eilinis pilietis, tik neturintis gyvenimiškos patirties. Pašnekovas pabrėžia, kad žmogaus mentaliteto formavimu turėtų rūpintis valstybė. Su vaikais kalbėtis apie saugų vairavimą jis ragina nuo mažens – esminis dalykas yra edukacija, policija ne moko, bet kontroliuoja.

Pažeidinėti arba nepažeidinėti KET yra mentaliteto ir požiūrio klausimas. Ko gero, tiek dviratininkai, tiek pėstieji, tiek vairuotojai taisykles pažeidinėja beveik vienodai. Tik automobilistų yra daugiau...
Lenktynininkas B.Vanagas

B. Vanagui nerimą kelią tai, jog atsakingos institucijos nori pernelyg greitai saugaus eismo srityje pasiekti aukštų rezultatų. Vyras sako, kad viskam reikia laiko, todėl skubotų sprendimų pataria vengti: „Aš manau, kad reikėtų susimąstyti apie ugdymą bendrąja prasme ir galvoti apie sprendimus, kurie padėtį pagerintų ilgalaikėje perspektyvoje. Pastebiu tokią tendenciją, kad tam tikros institucijos stengiasi priimti sprendimus, kurie duotų greitą rezultatą, nes reikia pateisinti išleistus pinigus, arba kažkam reikia parodyti greitą rezultatą. Didžiausią naudą duoda ilgalaikiai projektai, kai mes ugdome pilietį, o po keliolikos metų turime visai kitokį vairuotoją.“

Nebaigta dviračių takų infrastruktūra – grėsmė saugumui

Policijos suvestinės rodo, kad drausmingumo kelyje trūksta ir pėstiesiems bei dviratininkams.

„2011 metais mūsų šalyje policijos pareigūnai išaiškino 334 677 kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tarp jų – 15277 pėsčiųjų padaryti pažeidimai. Jie sudarė 5 proc. visų išaiškintų pažeidimų. Per metus dviračių vairuotojai įvykdė apie 7000 – 8000 pažeidimų. Iš jų daugiau negu 3000 – neblaivūs dviratininkai“, – padėtį atskleidė G. Aliksandravičius.

„Esu beveik tikras, kad pažeidinėti arba nepažeidinėti kelių eismo taisykles, yra mentaliteto ir požiūrio klausimas. Ko gero, tiek dviratininkai, tiek pėstieji, tiek vairuotojai taisykles pažeidinėja beveik vienodai. Tik automobilistų yra daugiau... Dviratininkai kartais yra priverčiami pažeisti taisykles, nes neturi laisvės normaliai judėti“, – teigė B. Vanagas.

Buvęs garsus lenktynininkas Stasys Brundza taip pat pastebi, kad Lietuvoje prastai išvystyta dviračių takų infrastruktūra – pastangos dedamos, bet jų nepakanka. Eismo saugumo ekspertas nesupranta, kodėl iš Lazdynų į Gariūnus arba net į Trakus negalima nuvažiuoti dviračiu? Juo labiau, kad tame ruože dviračių takai jau pradėti tiesti. Jis siūlo baigti įrengti likusią dalį, tuomet dviratininkai galėtų nevaržomai ir saugiai judėti.

„Dviračių vairuotojai daugiausia rūpesčių kelia pavasarį – rudenį. Būtina pažymėti, kad nėra pakankamai nutiesta dviračių takų. Suaugusieji neatsakingai elgiasi, leisdami vaikams, nesulaukusiems reikiamo amžiaus, kelyje važiuoti dviračiais“, – aiškino G. Aliksandravičius.

S. Brundza siūlo dviratininkams net ir dieną važiuoti su įjungtais žibintais bei įsigyti mirksinčius galinius žibintus, esą tokie geriau pastebimi ir lengviau atkreipia vairuotojų dėmesį.

Vairuotojų kultūra kyla

B.Vanagas Lietuvos vairuotojų kultūrą vertina kritiškai. Nepaisant to, per paskutinius 15 metų jis pastebi progresą ir pažymi, kad vairuotojai tikrai keičiasi.

Jam didžiausią nerimą kelia vairuotojų atsakingumo stoka. Jis sako, kad ne visi žmonės žino, jog automobilis gali būti pavojingas, todėl kartais vairuotojai „priima neišmintingus sprendimus, kurie priveda prie skaudžių nelaimių“.

„Aš visada girdavau moteris, nes jos labai drausmingai važinėjo. Dabar kartais matau besiblaškantį automobilį, kuris nerodo posūkių. O pasirodo tą automobilį vairuoja jauna moteriškė ir dar telefonu kalba. Tai yra labai pavojinga. Aš beveik nematau, kad važiuotų moteriškė ir nekalbėtų telefonu. Tai mane labai jaudina“, – mobiliųjų telefonų grėsmę įvardijo buvęs lenktynininkas S. Brundza.

Visada girdavau moteris, nes jos labai drausmingai važinėjo. Dabar kartais matau besiblaškantį automobilį, kuris nerodo posūkių. O pasirodo tą automobilį vairuoja jauna moteriškė ir dar telefonu kalba
Stasys Brundza

Pasak jo, problemų yra ir daugiau – pėsčiųjų perėjose įvyksta nemažai nelaimių, vairuotojai nedrausmingai elgiasi pėsčiųjų zonose: „Vairuotojai sako, kad pėsčiųjų perėjoje nepastebėjo žmogaus. Man atrodo, kad pirmiausia jie tos perėjos nepastebėjo. Ir vyriausiasis prokuroras... Perėja turi būti labai gerai matoma. Vieną dieną ėjau Gedimino prospektu, pradūzgė furgonas toks didelis, be langų. Aš nežinau, ten jau arti 100 km/val. turbūt buvo. Tai net pėsčiųjų zonoje štai kas vyksta. Čia jau reikalingos prevencinės priemonės, kontrolė.“

Vis dėlto pasak S. Brundzos, vairuotojų kultūra palengva kyla. Jis mano, kad dėl šios priežasties mažėja žuvusių kelyje: „Šiuo metu eismo įvykių ir žuvusių keliuose mažėja. Tai rodo, kad žmonės darosi atsargesni, apdairesni, moka geriau vairuoti – vairuotojų kvalifikacija kyla. Vairuotojai darosi mandagesni. Pagerėjimo ženklų vis dėlto matosi.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (239)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (39)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (20)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (9)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (119)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (2)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (22)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

„Maximos“ komercijos vadovė: slibinų manija dešimtimis kartų padidino prekių pardavimus (41)

Dėl prekybos centro „ Maxima LT “ vykdomų lojalumo programų, tokių, kaip „Kakė makė“...