Kovojimas vien su neblaiviais vairuotojais – neefektyvus

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto (KTTI) Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus perspėja, kad eismo įvykius dėl neblaivių vairuotojų sunku prognozuoti. Tokie eismo įvykiai gali nutikti bet kur ir bet kada.

„Statistikoje ryškių pokyčių šiuo klausimu pastaraisiais metais nėra. Yra nedidelis eismo įvykių dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės dalies sumažėjimas. Apskritai labai džiugina pastaraisiais metais žymiai išaugęs visuomenės dėmesys alkoholio keliamoms problemoms – jei dėmesys išliks, neabejoju, kad teigiami pokyčiai pasimatys ir eismo saugumo statistikoje“, – tiki M. Katkus.

Anot pašnekovo, į šią problemą kartais žiūrima pernelyg siaurai, o to nepakanka norint pasiekti gerų rezultatų. Kovoti reikia ne su neblaiviais vairuotojais, o su neblaivia visuomene.

„Vairuotojai yra eiliniai žmonės, eiliniai visuomenės nariai. Kol bus neblaivių žmonių, tol visuomet bus ir tokių, kuriuos alkoholis nuveda į automobilį. Todėl šioje vietoje yra pavojinga žiūrėti siaurai ir kovoti tik su pasekme – girtu vairuotoju. Tokia strategija iki šiol niekur nenuvedė ir niekur nenuves. Tam, kad būtų mažiau girtų vairuotojų, turi būti mažiau girtų žmonių. Turime gydyti ne neblaivaus vairavimo kultą, o neblaivaus gyvenimo kultą“, – įsitikinęs jis.

Pašnekovo teigimu, priešingu atveju visi į automobilius turime įsidiegti alkoblokus arba laukti, kol už mus pradės vairuoti patys automobiliai.

„Tokiu atveju girtų vairuotojų problema išnyktų, tačiau girtų pėsčiųjų, girtų dviratininkų, vadeliotojų ir kitų eismo dalyvių problema niekur nedingtų. Reikia gydyti neblaivaus gyvenimo kultą“, – teigia M. Katkus.
Alkotesteris

Tendencija pamažu keičiasi į gerąją pusę

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įskaitinių eismo įvykių statistikoje 2013-2016 m. pabrėžiama, kad vairavimas ir alkoholio vartojimas yra du nesuderinami dalykai. Specialistų teigimu, net ir toks mažas alkoholio kiekis kaip 0,1 promilės, neigiamai paveikia žmogaus smegenis.

Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, blogėja vairuotojo reakcija. Vairuotojas blogiau įvertina greitį, atstumą, kitų eismo dalyvių veiksmus.

LAKD duomenimis, 2016 m. neblaivūs motorinių transporto priemonių vairuotojai sukėlė 232 eismo įvykius, kurių metu buvo sužeisti 303 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų 2016 m. žuvo 8 eismo dalyviai.

Tiesa, tendencija keičiasi į gerąją pusę. 2015 m. neblaivūs motorinių transporto priemonių vairuotojai sukėlė 241 eismo įvykį, kurių metu buvo sužeisti 366 žmonės, o žuvo 7. 2014 m. statistika buvo dar liūdnesnė – anuomet motorinių transporto priemonių vairuotojai sukėlė 337 eismo įvykius, kurių metu buvo sužeisti 452 žmonės, o žuvo net 49.

Šiemet mažiau eismo įvykių, tačiau daugiau žūčių

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič informuoja, kad šiais metais iki rugsėjo 18 d. mūsų šalies keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 125 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti žmonės. Per tą patį laikotarpį 2016 m. keliuose įvyko 187 tokie įvykiai. Tai reiškia, kad šiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 33 proc. eismo įvykių mažiau.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės šiais metais šalies keliuose žuvo 10 žmonių, 162 žmonės buvo sužeisti. 2016 m., per 9 mėn., keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 14, buvo sužeista 220 žmonių.
Avarija

„Sumažėjusį eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičių galėjo lemti teisės aktų pakeitimai, sugriežtinta atsakomybė dėl neblaivių asmenų vairavimo, sustiprintas policijos darbas kontroliuojant neblaivius vairuotojus. Pastaruoju metu policija sustiprina prevencinę veiklą, skirtą eismo dalyvių edukacijai, imasi įvairių priemonių organizuojant patruliavimą, rengiant policines kontrolės priemones. Nemažas dėmesys skiriamas šiuolaikiškų technologijų diegimui, naujų ir modernių kontrolės prietaisų įsigijimui“, – aiškina M. Kazanovič.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė mano, kad nemažėjantis neblaivių vairuotojų keliuose skaičius priklauso ir nuo socialinių, ekonominių priežasčių, visuomenės aktyvaus dalyvavimo saugaus eismo kūrimo procese.

„Tik bendrų ekonominių, socialinių problemų kompleksinis sprendimas, bendradarbiaujant atsakingoms įvairių sričių valstybės įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms, aktyviai įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir visuomenę, ugdant eismo dalyvių sąmoningumą ir atsakomybę gali daryti įtaką mažinant eismo įvykių, sukeltų neblaivių vairuotojų, skaičių“, – įsitikinusi ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)