aA
Žiniasklaidos puslapiai kone kasdien mirga siaubą keliančiomis žinutėmis apie tragiškai pasibaigusius eismo įvykius Lietuvos keliuose. Bene skaudžiausios nelaimės – užmiesčio keliuose. Čia leistinas greitis didesnis nei miesto gatvėse, automobilių srautas – ne toks intensyvus, o šviesoforais reguliuojamos sankryžos – retenybė. Tai – kelios iš galimų priežasčių, kodėl važiuodami užmiesčio keliais vairuotojai labiau atsipalaiduoja ir pamiršta pamatinius saugaus vairavimo pagrindus.
Gyvybes šienaujanti giltinė užmiesčio keliuose: vairuotojai ir toliau kartoja tas pačias klaidas
© Shutterstock

Didesnis greitis – didesnė nelaimės tikimybė

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus net 43 proc. visų eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonės, įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino greičio viršijimo. Didžioji dalis tokių autoavarijų nutiko užmiesčių keliuose, kuriuose vairuotojai numoja ranka į greičio ribojimus ir yra linkę nepamatuotai spausti greičio pedalą.

Vasaros metu vairuotojai neretai greitį viršija vedami klaidingo įsitikinimo, esą eismo sąlygos yra geros, kelias neslidus, tad ir pavojų jame nėra. Tačiau orų sąlygos – ne vienintelis dalykas, kurį vairuotojai turėtų įvertinti. Staigūs posūkiai, pasikeitusi kelio danga, ant važiuojamosios dalies užvirtęs medis ar į kelią iššokę laukiniai gyvūnai – netikėtų pavojų netrūksta bet kuriame kelyje.

Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad leistinas greitis ne visada yra saugus greitis, todėl aklai vadovautis greičio ribojimo ženklais ir visuomet važiuoti maksimaliu leistinu greičiu nereikėtų. Kaip pastebi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, saugus greitis priklauso trijų dalykų – oro sąlygų, automobilio techninės būklės ir paties vairuotojo atidumo. O skirtumą tarp maksimalaus leistino greičio ir saugaus, kiekvienas vairuotojas turi vertinti individualiai.

Kiekvienas vairuotojas turėtų prisiminti: nepasirinktas saugus greitis didina tikimybę pakliūti į eismo įvykį. Ir tai – ne tik teorinės prielaidos, susijusios su individualiais kiekvieno vairuotojo gabumais. Kuo didesniu greičiu važiuojate, tuo ilgesnis yra transporto priemonės sustojimo kelias.

Pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val. greičiu, stabdymo kelias yra maždaug 45 metrai. Padidinus greitį iki 120 km/val., stabdymo kelias prailgėja iki 60 metrų. Ir tai – esant geroms oro sąlygoms, sausam asfaltui. Jei kelio danga šlapia ir slidi, transporto priemonės sustabdymui prireiks kur kas daugiau laiko.

Todėl važiuodami užmiesčio keliais ne tik pasirinkite saugų greitį, bet ir ypatingai atidžiai stebėkite įspėjamuosius kelio ženklus, kurie iš anksto informuoja vairuotojus apie galimą pavojų arba pavojingą kelio ruožą. Užmiesčio keliuose tokie ženklai įprastai yra statomi likus 150–300 metrų iki pavojingo kelio ruožo tam, kad vairuotojai spėtų imtis reikiamų atsargumo priemonių – sumažintų ir pasirinktų saugų greitį, atidžiau stebėtų kelią.

Kodėl lenkimas toks pavojingas?

Važiuodami užmiesčio keliais, vairuotojai neretai rizikuoja ne tik pasirinkdami nesaugų greitį, bet ir atlikdami lenkimo manevrą.

Gyvybes šienaujanti giltinė užmiesčio keliuose: vairuotojai ir toliau kartoja tas pačias klaidas
© Shutterstock

Kitaip, nei vis dar įsivaizduoja dalis vairuotojų, lenkimas nėra ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės apvažiavimas. Lenkimu yra vadinamas manevras, kai kelyje su viena eismo juosta, priešais važiuojanti transporto priemonė aplenkiama išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą.

Dažniausiai eismo įvykiai, susiję su lenkimu, įvyksta dėl vairuotojų skubotų veiksmų, nepasiruošimo saugiam lenkimui ir savo galimybių pervertinimo. Vairavimo ekspertai tikina: lenkimo manevras reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo ir, svarbiausia, blaivaus kritinio mąstymo vertinant situaciją kelyje.

Visų pirma, prieš pradedant lenkti, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nė viena iš paskos arba prieš jus važiuojančių transporto priemonių nepradėjo lenkimo manevro. Tuomet būtina įsitikinti, kad lenkimui reikalinga eismo juosta yra laisva ir joje nebus kliūčių, trukdančių pabaigti lenkimo manevrą. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir kelio ruožą: jei danga nelygi, slidi arba eismo juosta yra siaura, t. y. atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės yra per mažas, lenkimo reikėtų vengti.

Vis dėlto realybėje dažnas vairuotojas ne tik neįvertina galimų rizikų, bet ir ryžtasi lenkti kitas transporto priemones tam neleistinose vietose – kirsdamas ištisinę kelio liniją. Tokia eismo juostas skirianti linija yra naudojama prasto matomumo kelio ruožuose – ten, kur staigūs vingiai, kalvos ir pan. Atlikti lenkimą tokiuose kelio ruožuose ne tik draudžiama, bet ir labai pavojinga: staiga priešais išnirus automobiliui, susidūrimo išvengti praktiškai neįmanoma.

Saugiam lenkimo manevrui atlikti reikalingas net 500 - 600 metrų ilgio kelias. Dėl šios priežasties lenkimai prieš kalną ar posūkį, net ir likus 200 - 300 metrų yra ypač pavojingi. Labai svarbu įvertinti, kiek vietos reikės lenkimui atlikti, būtina tiksliai numatyti, į kurią vietą reikės sugrįžti. Jei pradedate lenkti automobilį ir žinote, kad tam reikės 500 metrų, privalote aiškiai matyti visą šį atstumą, įvertinti, ar tame atstume tikrai nėra lenkimui trukdančių kliūčių.

Lenkti taip pat draudžiama sankryžose, pažymėtuose pirmumo ženklais, likus 100 m iki geležinkelio pervažų, keliuose, kuriuose važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta bei pėsčiųjų perėjose.

Laukiniai gyvūnai – vis dar ignoruojamas pavojus

Dar vienas, gana rimtas pavojus, tykantis užmiesčio keliuose – į kelią išbėgę žvėrys. Per praėjusius metus vien tik tokių autoįvykių, kuriuose automobiliai susidūrė su laukiniais žvėrimis, Lietuvoje įvyko kiek daugiau nei 4 tūkst. Nors laukiniai gyvūnai aktyviausi būna pavasarį, užmiesčio keliuose jų netrūksta visais metų lakais. Maisto ir naujų gyvenviečių ieškantys ar migruojantys žvėrys drąsiai kerta kelius, todėl automobilių vairuotojai turėtų būti ypatingai atidūs.

Laukiniai gyvūnai kelyje
Laukiniai gyvūnai kelyje
© Reuters / Scanpix

Automobiliui susidūrus su dideliu laukiniu gyvūnu (briedžiu, stirna, šernu), avarijos pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl važiuojant miškinga vietove tamsiuoju paros metu (laikas, kai laikiniai gyvūnai yra aktyviausi) arba kelyje pamačius įspėjamąjį ženklą „Laukiniai žvėrys“, rekomenduojama sumažinti važiavimo greitį bei akylai stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę. Pamačius šalimais kelio lūkuriuojantį gyvūną, būtina greitį sumažinti bent iki 30 km/val. Priešingu atveju laiku sustabdyti automobilio gali ir nepavykti.

Signalizuoti šviesomis ar garsiniu signalu nepatartina, mat gyvūnas gali dar labiau sutrikti ir lėkti tiesiai po automobilio ratais. Geriausias sprendimas pastebėjus laukinį žvėrį šalia kelio ar ant jo – visiškai sustoti ir palaukti kol šis perbėgs kelią.

Jei susidūrimo išvengti nepavyko, pirmiausia reikėtų pastatyti įspėjamąjį ženklą ir perspėti kitų transporto priemonių vairuotojus, taip pat paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešus apie nelaimę, bendrojo pagalbos numerio specialistai informaciją, priklausomai nuo situacijos, perduos atitinkamoms institucijoms, t. y., tos vietovės medžiotojų būreliui, gyvūnų globos organizacijoms ar gamtos apsaugos tarnyboms.

Nematomi pėstieji ir dviratininkai

Ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji bei dviratininkai užmiesčio keliuose gali tapti avarijų aukomis. Pakraščiu ar šalike važiuojantys dviratininkai bei einantys pėstieji – ypatingai pažeidžiami, todėl tiek jie, tiek automobilių vairuotojai privalo imtis papildomų saugumo priemonių.

Planuojant kelionę pėsčiomis užmiesčio keliu, kuris neturi šaligatvio ar pėsčiųjų tako, pirmiausia reikia pasirūpinti tinkama apranga. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, prie drabužių prisisegti kitiems eismo dalyviams gerai matomą atšvaitą. Nepamiršti reikėtų, kad ir dienos metu dėl oro sąlygų matomumas gali būti blogas, todėl aprangą reikėtų rinktis ryškią, spalvotą. Tokiu būdu vairuotojai lengviau jus pastebės iš tolo, turės pakankamai laiko įvertinti situaciją ir saugiai atlikti lenkimo manevrą.

Dviratininkas
Dviratininkas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Dviratininkai, važiuodami užmiesčio keliu, privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba įjungti priekinius ir galinius žibintus. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalinga tiek liemenė, tiek žibintai. Šalmas yra reikalingas dviračių vairuotojams ir keleiviams iki 18 metų, tačiau jį rekomenduojama segėti visiems dviračių vairuotojams. Šios taisyklės padės dviratininkams būti matomais kelyje, išvengti galimų eismo įvykių ir liūdnų iš to sekančių pasekmių.

Būtina atkreipti dėmesį ir į judėjimo šalikele kryptį. Neretai pėstieji eina ta kryptimi, kuria važiuoja automobiliai, tačiau tai daryti gali tik dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai. Einantys pėsčiomis, važiuojantys riedučiais, riedlentėmis ar variklio neturinčiais paspirtukais, privalo judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Tokiu būdu jie kur kas geriau gali vertinti situaciją, nes mato priešais save judančius automobilius.

Artėdami link dviratininkų ar pėsčiųjų, vairuotojai privalo sulėtinti greitį. Lenkti reikėtų lygiai taip, kaip ir automobilį, – apvažiuoti plačiu lanku, prieš tai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

Top naujienos

Svarstymai įvesti nuotolinį darbą sulaukia kritikos: gali būti daugiau žalos (17)

Koronaviruso atvejų skaičiui augant Vyriausybės užsimenama, kad netrukus, bent jau daliai...

Du ypatingi verslai: išgyvenę karantiną toliau vykdo savo misiją, kuri keičia požiūrį (1)

Sunkus išgyvenimas per karantiną, nulis pajamų ir įgūdžius praradę darbuotojai. Kai kurių, net...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Laboratorijose siūlomas, bet specialistų kritikuojamas tyrimas – kainuoja šimtus eurų, bet naudos mažai

Pieno, kiaušinių, glitimo atsisakymas dėl neva šių produktų netoleravimo mūsų visuomenėje jau...

Rūta Ščiogolevaitė prisipažino patyrusi smurtinius santykius: tu pripranti nuolatos visko bijoti (13)

Šiuo metu skyrybas išgyvenanti daininkė Rūta Ščiogolevaitė prisipažįsta patyrusi smurtinius...

Tautvydas Marčiulaitis | D+

Kaip investuojant išvengti sukčių ir nusivylimų: vieno dalyko niekada nereikėtų daryti

Kur daug pinigų, greitai atsiranda aktyvių sukčių. Finansų pasaulyje jų labai daug. Ypač...

Saulės sistemoje – vienas pavojingiausių asteroidų: NASA patikslino, kada bus didžiausia tikimybė susidurti su Žeme (2)

Bennu yra vienas pavojingiausių asteroidų mūsų Saulės sistemoje . Tačiau viena NASA kosminio...

Istorija tapę paskutiniai įžymybių žodžiai prieš mirtį: neišgirsti prašymai, pažadai grįžti už 5 minučių ir neįmintos mįslės (1)

Ne visos garsenybės visam laikui palieka sceną, ištardamos žodžius, vertus jų įspūdingos...

Ant suolo lyderį lemiamu metu palikęs Schilleris: mums reikia kitokio jo žaidimo (11)

Po pirmų dvejų rungtynių naujajame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) sezone dėl komandos gynybos...

Kodėl dujų milžinė Rusija nėra greitas Europos energetikos krizės sprendimas (22)

Didžiausia per pastaruosius dešimtmečius energetikos krizė Europoje gali užsitęsti ir...