Dviratininkai vis dar išlieka labai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. Analizuojant pirmojo 2016 metų pusmečio avaringumą matyti, kad nemažėja eismo įvykių skaičius, kuriuose dalyvauja neblaivūs dviračių vairuotojai, rašoma „Velomaratono“ organizatorių išplatintame pranešime spaudau. Net du iš penkių šįmet žuvo dėl pražūtingo alkoholio poveikio.
„Saugumas ir eismo dalyvių kultūra mūsų keliuose vis dar opi tema. Dviratininkų daugėja, tai džiugina, bet antroji medalio pusė vis dar tamsi. Visuomenė nepakankamai moka kelių eismo taisykles, nesaugo savęs kelyje, pamiršta ar nenori dėvėti šalmo, liemenės, atšvaitų – aksesuarų, kurie saugo gyvybes. Tačiau pats didžiausias dviratininkų priešas – alkoholis. Nuo šios giltinės apsaugoti gali tik pilietiškas mąstymas, savęs ir kitų gerbimas. Išgėrus vairuoti draudžiama bet kokią transporto priemonę. Natūralus noras laikytis šios taisyklės kasmet išgelbėtų ne vieną gyvybę,“- sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvos kelių policijos tarnyba paskaičiavo, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius dėl dviračių vairuotojų kaltės įvyko 57 įvykiai, juose žuvo 3 dviračių vairuotojai (tiek pat kiek per pirmąjį 2015 metų pusmetį), o 56 sužeisti (trimis mažiau).
Neblaivūs dviratininkai sukėlė 16 eismo įvykių, o tai yra septyniais (arba 77,8 proc.) daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai. Kalbant apie padarinius statistika taip pat nedžiugina – žuvo du nuo alkoholio apsvaigę dviračių vairuotojai (vienu daugiau nei pernai) ir 14 sužeista – šešiais (arba 75 proc.) daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį.
Apskritai eismo įvykiuose šiemet žuvo 5 dviračių vairuotojai – iš jų du dviratininkai Anapilin iškeliavo dėl incidentų tamsiuoju paros metu. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį sužeistas 121 dviračių vairuotojas, o tai yra 21 daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
2016 metų birželio mėnesį Lietuvoje užregistruoti 342 eismo įvykiai. Tarp užregistruotų įvykių – 40 susidūrimų su dviračiais atvejų, tai septyniais įvykiais daugiau nei 2015 metų birželio mėnesį. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies keliuose įvyko 100 susidūrimų su dviračiais, t. y. 9 įvykiais daugiau, nei per tą patį 2015 metų laikotarpį.
DELI primena, kad neseniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė nedžiugią statistiką. Pasirodo, kad Lietuvoje beveik vienodai rizikinga važiuoti tiek motociklu, tiek dviračiu. 2015 metais 100 tūkst. šalies gyventojų teko 0,8 motociklininkų ir 0,7 dviratininkų mirčių.
„Motociklai atrodo rizikingesni, nei kojomis minamas, ribotą greitį pasiekiantis dviratis. Tačiau abi transporto priemonės dalyvauja eisme ir, kaip rodo objektyvi statistika, mirtino įvykio tikimybė jomis važiuojant yra praktiškai vienoda. Lietuvoje tik 2014 metų viduryje dviratininkams tapo privalomos šviesą atspindinčios liemenės, žibintai, kitos saugos priemonės. Ir nors tai buvo daroma siekiant apsaugoti daugiau gyvybių, neišvengta didelės neigiamos visuomenės reakcijos“, – sakė draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Draudimo bendrovės atstovo vertinimu, Lietuvoje dar yra gerai neišplėtota dviračių takų infrastruktūra, tačiau veikia ir žmogiškasis faktorius, kai prie dviračio vairo nevengiama sėsti apsvaigus. Tokiu atveju dviratininko orientacija ir reakcija nusilpsta, o nelaimingo atsitikimo rizika smarkiai išauga. Neblaivius dviratininkus gali bausti ir policija.
Skaičiuojama, kad automobilio sustojimo kelias važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu, gali siekti 80 metrų. Todėl dviratininkui netikėtai įsukus į važiuojamą kelio dalį, automobilio sustabdyti kartais neįmanoma. Draudikai, kaip ir numato Kelių eismo taisyklės, rekomenduoja dviratininkams vilkėti saugos liemenes, naudoti žibintus, kad automobilių vairuotojams būtų geriau pastebimi.
Latvijoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko po 0,7 motociklininkų ir dviratininkų mirčių, o Estijoje atitinkamai 0,4 ir 0,8.
