Kiekvieną kartą kur nors važiuodama susiduriu su žmonėmis, kurie teises gal pirko, nes nežino elementarių dalykų, kiekvieną kartą matau nepagarbos kitiems vairuotojams pavyzdžius, kiekvieną kartą koks idiotas stato mano gyvybę į pavojų (aš juos vadinu nemirtingaisiais - nes jie įsitikinę, kad lekiant gaisrinės greičiu ir kaktomuša susitrenkus aš išsitaškysiu, o jie – ne).

Na, tarkime, sugalvojau kažkur nuvažiuoti. Gyvenu nemažo miesto centre. Iš kiemo – išvažiavimas į vieną pagrindinių gatvių. Ir čia manęs laukia pirmasis malonumas – kažkas pasistatė gatvėje automobilį taip, kad su savo, atsiprašant, subine užstoja pusę išvažiavimo. Priekyje jo – vietos dar dviems automobiliams, bet dviem metrais toliau iki kiosko. Norėdama išsivynioti į dešinę, turiu išvažiuoti į priešingą eismo juostą, nes mano automobilis, nors ir nedidelis, bet per liemenį nesilanksto. Kartą, kai jau visai užstatė, išlipau ir laukiu, vis tam kiaulei į padangą paspardydama. Po kelių minučių ateina pasipiktinęs pilietis: - „Ko čia, panikuoji? Ką, 10 minučių palaukt negali, aš juk cigarečių va tik nusipirkau“...Nei atsiprašau, nei kaltos šypsenėlės. Mintyse sukeičiu mus vietomis ir pasidaro beveik malonu neišgirdus visų tų žodžių...

Na štai, jau aš gatvėje, suksiu į dešinę, taigi rikiuojuosi arčiau eilės kelkraštyje suparkuotų mašinų ir rodau posūkį. Staiga vienam stovėjusiam kažkas šovė į galvą – ir tas iš vietos tik šnai man prieš nosį. Jo posūkių signalai, matyt, buvo sugedę, o gal instruktorius pamiršo pasakyt, kam jie reikalingi. Veidrodėliais jis iš principo nesinaudoja, jis erelis, ne koks gėjus, kad į veidrodėlius žiūrėtų. Mano stažas mynė ant stabdžių, o žalias jaunikaitis nuvažiavo sau skersai eilių į kairę, net nepastebėjęs nieko blogo.

Važiuojam toliau. Artėjam prie sankryžos. Rodau, kad suksiu į kairę ir neatleistinai įžūliai "užlendu" mersedesui, kuris per 10 metrų už manęs. NU NEEEEE! Mersedesas padidina greitį ir, pralėkdamas iš dešinės, persmeigia mane kiaurai žiauriu žvilgsniu. Per tą laiką prisirtiname prie sankryžos, ir kaip tyčia užsidega raudona. Sustoju prie linijos – bet tai aš, su savo sukriošusiu micubišiu! MERSEDESAMS - kitos taisyklės! Narsiai pranėręs man prieš nosį, jis sustoja pačiame sankryžos centre, priversdamas žegnotis jau pradėjusius skersai mūsų trajektorijos judėti automobilininkus. Kol nepasikeitė šviesos, jis vaidino gėlių klombą ir leido visiems iki valiai juo pasigrožėti mandagiai apvažiuojant iš kairės ar dešinės. Bet užtat - cha cha cha! - vos tik užsidegė žalia – mūsų nuostabusis nepakartojamas supermenas mersedesas PIRMAS NUMOVĖ Į KAIRĘ! VALIO NUGALĖTOJAMS! GĖDA LŪŪŪZERIAMS!

Susigėdusi ir apakusi nuo tokio aukšto pilotažo aš dar ilgai pirpsėjau toje sankryžoje: kol degė žalia - tai mašinos iš priekio vis važiavo ir važiavo. Va, jau geltona mirksi, jau jau suksiu ir aš – juk aš ne mersedesas, kad vidury sankryžos kėpsočiau - tik atšvilpia iš tolių mėlynųjų dar vienas kalnų erelis .......... IŠ KELIOOOOOO! Supratau - jam visada žalia, jo niekas nesustabdys, jam reikia labiau, o aš palauksiu. Svarbu gyva likau.... uf.

Nuvažiuoju prie Maximos. Ieškau kantriai, kur galėčiau įsisprausti. Va, kaip ir laisva vietelė, bet storašiknis BMW šalimais niekaip netilpo į vieną vietą - jei dar aš brausiuos, tai durelių nebeatsidarysiu. Ieškom toliau. O, štai ir mūsų mersedesas gražiai sau stovi prie pat Maximos durų ant geltonos juostos, užstatęs pusę pravažiavimo. Na, nemėgsta žmogus vaikščioti. Eik paskui per visą aikštelę su 3 bambaliais alaus - nepatogu juk, net ginčytis nėra ko. Paklaidžiojus tarp įvairiausiomis kryptimis ant linijų sustatytų mašinų eilinį kartą padarau išvadą, kad dailiai pastatyt automobilį madinga tik užsienyje. Mūsų ereliams prestižo reikalas kitoks: skersą dėjau per dvi vietas!. Na, ką aš žinau, gal jie viską daro skersai?... O gal sarmata zulint pirmyn atgal, kol pataikysi tarp brūkšnelių.

Apsipirkus traukiu namo. Išvažiuoju iš aikštelės į gatvę, važiuoju pirmyn ir prašau visų gražiai mirksėdama – "įsileiskite į viduriuką, nes man į kairė reikės sukti"... Jau tuoj sankryža, o visi tik varo, apsimetę, kad nemato. Na ką, prisiminiau vieną pamokymą apie itališką vairavimo mokyklą: rodai posūkį ir darai manevrą, o tie kurie iš paskos tau važiuoja, TURI ŽIŪRĖTI IR MATYTI KĄ TU RODAI. Na, pamatė. Neatsitrenkė. Bet į užpakalinio vaizdo veidrodėlį žiūrėti vengiu – mačiau visus tuos nepadorius ženklus jau ne kartą. Dar prisiveja – tradiciškai, iš dešinės (nes jam ir šiaip jau į dešinę reikia) ir dar kartą man parodo, ką galvoja apie mano įžeidžiantį poelgį. Aš nusišypsau. Kaltai...

DELFI skaitytoja Rita

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugus eismas").

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą