aA
Ši savaitė garsiajame „Via Baltica“ kelyje buvo kruvina. Žuvo vienas jaunas vyras, o sužaloti net 3 žmonės. Specialistų situacija nestebina, mat tokiame pavojingame kelyje kiekvienam vairuotojui būtina laikytis papildomų saugumo priemonių.
Kruvina savaitė „Via Baltica“ kelyje
© Lietuvos automobilininkų sąjungos nuotr.

Savaitės nelaimės prasidėjo BMW automobilio avarija. BMW, kurį vairavo mergina, išslydo į pagrindinį kelią, kuriuo tuo metu Suvalkų kryptimi važiavo vilkikas su puspriekabe. Sunkvežimis trenkėsi į BMW galinę dalį. Lengvajame automobilyje sėdėjęs jaunuolis žuvo, o vairuotoja ir kitas keleivis buvo sužeisti.

Kita avarija įvyko jau dieną po BMW nelaimės. Vilkikas „Scania“ su puspriekabe važiavo Marijampolės kryptimi. Priešais jį, ta pačia kryptimi važiavęs automobilio „Nissan“ vairuotojas sustojo ir ketino sukti į kairę vietoje, kur to daryti negalima. Vengdamas susidūrimo su lengvuoju automobiliu vilkiko vairuotojas automobilį kreipė dešinėn. Smūgio išvengta, bet vilkikas nuriedėjo nuo kelio ir apvirto. Vairuotojas buvo sužalotas.

Kruvina savaitė vėl iškėlė „Via Baltica“ kelio saugumo ir vairuotojų atidumo problemą. Kodėl šiam kelyje taip dažnai vyksta mirtinos avarijos?

Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus grupės vadovės Dovilės Krasauskaitės teigimu, minimas kelio ruožas pasižymi itin dideliu susidūrimu skaičiumi dėl keletos priežasčių. „Didžioji dalis eismo įvykių yra priešpriešiniai susidūrimai neatsargių lenkimų metu.Kitas aspektas yra saugaus greičio nepasirinkimas. Vairuotojai dažnai pamiršta, kad maksimalus leistinas važiavimo greitis dar nereiškia saugaus važiavimo greičio“, - sakė specialistė.

Eksperimentas: vilkikai netramdomi

DELFI žurnalistai gąsdinančiu vairuotojų manevravimu įsitikino ir patys. Vaizdo registratoriumi užfiksavome, kaip vairuotojai atlieka itin pavojingus manevrus. Bene pavojingiausius lenkimus atlieka vilkikų vairuotojai.

„Mes važiavome maksimaliu leistinu greičiu, pagal visas numatytas kelių eismo taisykles. Vaizdo registratoriumi surinktoje medžiagoje matyti, jog daugelis automobilių mus lenkia labai sparčiai, kai kur tai daro net vilkikai. Atrodo, kad kai kurie jų smarkiai viršija numatytą leistiną greitį“, – sakė vilnietis Marius, padėjęs DELFI atlikti eksperimentą.

Jis įsitikinęs, kad „kelio problemos akis drasko. Pats kelias geras, sutvarkytas, nejaučiamos provėžos, tačiau tokios apkrovos keliui reikalingos dvi eismo juostos – tada vairuotojai nesigrūstų ir kiltų mažiau kritinių situacijų“.

O jų kyla: „Tarkime, važiuoji 70 kilometrų per valandą ir 90-čia už tavęs lekia vilkikas. Privažiavęs prie pat, jis prilimpa prie automobilio galo ir laukia menkiausios progos lenkti. Vilkikų vairuotojai lenkia labai aršiai: priešais atvažiuojantys automobiliai ir tu pats turi pasislinkti kaip įmanoma arčiau kelio krašto, net kirsti ištisinę šoninę juostą, antraip gresia susidūrimas“, – pasakojo penkerius metus vairuojantis vaikinas.

Pašėlę ir kai kurie lengvųjų automobilių vairuotojai: „Pamenu, kartą važiavo vilkikas, prikrautas kiaulių. Už jo buvau aš, už manęs dar keletas automobilių. Aš laukiau patogaus momento, taigi nesirengiau lenkti, tačiau vairuotojai už manęs taip agresyviai važiavo į priekį, kad man teko pasislinkti. Galiausiai šalia manęs ta pačia juosta važiavo dar vienas automobilis, o už manęs buvo dar dvi eilės automobilių, važiuojančių po du. Jei kas nors būtų susimėtęs ar staigiai stabdęs, tai kokie 6 ar 8 automobiliai būtų visiškai sudaužyti“, – pasakojo apie vieną baisiausių situacijų kelyje „Via Baltica“ Marius.

Lenkimo apribojimų yra – ženklais, raudona juosta, besitiesiančia kelio viduriu, tačiau ta juosta ne visada pasiteisina: gal automobilių ir vilkikų vairuotojus, važiuojančius leistinu greičiu ji riboja, tačiau ką daryti, kai prasidėjus rudens darbams kelyje pasirodo lėtai važiuojantys sunkvežimiai ar traktoriai: „Važiuoja jie 30 kilometrų per valandą greičiu, tai ir kitiems vairuotojams reikia taip vilktis, kol tas traktoristas kur nors nusuks?“

Dar viena įgyvendinta priemonė – greičio matuoklis, fotografuojantis vairuotojus ir skaičiuojantis jų greitį pagal laiką, per kurį jie įveikia atstumą. „Manau, kad didžioji dalis vairuotojų nelabai supranta, kad tas greičio matuoklis ten egzistuoja, tai lekia tarsi akis išdegę: mano važiavimo laikas buvo toks, koks numatytas tam atstumui įveikti, tačiau greičio matuoklio stebimoje atkarpoje mane ne sykį aplenkė kiti automobiliai.“

Vaikinas sutiko, kad jei visi vairuotojai laikytųsi kelių eismo taisyklių, tai tokių situacijų būtų daug mažiau ir kelias nebūtų toks grėsmingas.

Specialistai rekomenduoja neskatinti neatsargių lenkimų

„Yra susiklosčiusi tokia situacija, kad krovininiai automobiliai, važiuodami ilgus atstumus, yra linkę nusistatyti vieną greičio rėžimą ir tiesiog juo važiuoti. Sunkvežimių vairuotojai galvoja, kad lengvasis automobilis pasitrauks ir praleis juos. Pats kelias yra dviejų eismo juostų, tačiau turi labai plačius kelkraščius ir saugos juostas. Tarsi susiformavo įprotis lengvųjų automobilių vairuotojams bet kokiu atveju trauktis į kelkraštį ir praleisti krovininius automobilius“, - teigė D. Krasauskaitė.

Norint išvengti nuolatinių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, reikėtų imtis atitinkamų saugumo priemonių. Viena tokių rekomenduojamų specialistų yra nesitraukimas į kelkraštį. Toks manevras turėtų būti paliktas tik kraštutiniam atvejui. Taip pat būtina pasirinkti saugų važiavimo greitį bei įvertinti oro sąlygas.

Svarbu prisiminti, kad pavojinguose kelio ruožuose būtina neprarasti budrumo. Šiuo metu, kai didžiąją paros dalį tvyro prieblanda, papildoma atsarga tiesiog būtina.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviai atrado tobulų atostogų salą Europoje: kainos maloniai džiugina, atmosfera puiki, klimatas geras (71)

Korsika įspūdinga, bet šiemet, gegužės viduryje, orai nelepino, o ir sostinė Ajačas ypatingai...

Norvegijos jūroje – Černobylis po vandeniu: pasekmės gali būti labai liūdnos (186)

Sovietų povandeninis laivas „Komsomolec“ tapo radiacijos šaltiniu Arktyje. Laivas jūros dugne...

Įtakingiausiųjų sąrašas: kodėl visuomenė pasirinko Nausėdą, o elitas – Grybauskaitę (179)

Pirmadienį DELFI paskelbė įtakingiausių politikų sąrašą . Visuomenės nuomone,...

Vytautas Landsbergis: taip ateina į valdžią diktatoriai ir diktatūros (500)

Pirmadienį DELFI paskelbė įtakingiausių politikų sąrašą . Daugybę metų įtakingiausiųjų...

Pasitraukusios iš INF sutarties JAV išbandė vidutinio nuotolio sparnuotąją raketą (91)

JAV Gynybos departamentas pirmadienį paskelbė išbandęs vidutinio nuotolio nuo žemės...

Po paslaptingų sprogimų prabilo ir Putinas: pavojaus nėra, tačiau priemonių imamasi (114)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad po anksčiau šį mėnesį...

Orai: praūžus audrai grįš šiluma

Antradienio dieną orams didesnę įtaką darys aukštesnio slėgio zona. Lietūs, naktį skalbę...

Lietuviškos kainos – turistų iš užsienio akimis: Varšuvos neprimena, primena Paryžių (248)

Pirmadienį popiet, saulei kepinant iki 29 laipsnių karščio, Katedros aikštėje verda veiksmas....

„Žalgirio“ naujokas LeDay – jau Kaune, su naujaisiais namais supažindino Walkupas (1)

Kauno „Žalgirio“ legionieriai po truputį jau renkasi Kaune, kur pradės pasiruošimą naujajam...

Iki rudens Vilniaus vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe: svarbia gatve siūlo nesinaudoti (20)

Po kone kiekvienos stiprios liūties patvindavusi Teodoro Narbuto gatvė Vilniuje ilgainiui turėtų...