Riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tokiomis priemonėmis užsimota kovoti su šešėline ekonomika Lietuvoje. Tačiau kol vieni vardija pliusus, kiti žeria minusus ir tvirtina, kad grynųjų pinigų naudojimas nebūtinai rodo didelę šešėlio apimtį.
© Shutterstock nuotr.

Skaičiuojama, kad vien 10 vidutinių Lietuvos įmonių, mokančių atlyginimus vokeliuose, per metus gali nuslėpti 2 mln. litų mokesčių. To nebūtų, jei darbdaviai atlyginimus privalėtų pervesti į banką.

Privatus sektorius galėtų pasekti valstybinių institucijų pavyzdžiu, kur jau kuris laikas darbo užmokesčio mokėjimai dažniausiai vykdomi tik per banką.

Tiesa, visiškai atsisakyti kasos ir tam tikrų atsikaitymų grynaisiais pinigais greičiausiai nebus galima įstaigose, vykdančiose įvairias socialinių išmokų (pvz., laidojimo pašalpos, kitos socialinės išmokos) operacijas arba įsikūrusiose nuošaliose kaimo vietovėse, kur nėra bankomatų.

Populiarėja elektroninės paslaugos

Nors dažnas lietuvis, net ir turėdamas piniginėje keletą banko kortelių, mieliau atsiskaito grynaisiais pinigais, bankai tvirtina, kad ši tendencija pamažu keičiasi.

Pasak „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Bertašienės, klientų, pasirašiusių elektroninių paslaugų teikimo sutartį, skaičius pernai augo 8 proc., 2010-aisiais – 12 proc. Šių metų balandžio mėnesį apie 1,5 mln. „Swedbank“ klientų turėjo elektroninės bankininkystės prieigą.

DNB banko elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojasi 480 tūkst. klientų, tai sudaro 66 proc. visų banko klientų. Apie 90 proc. visų pavedimų klientai atlieka elektroniniu būdu.

„Labai spartus e-bankininkystės vartotojų augimas Lietuvoje įvyko nuo 2005 iki 2008 metų. Šiuo laikotarpiu DNB banko elektroninės bankininkystės naudotojų skaičius pakilo nuo 120 tūkst. iki 290 tūkst. Didėjančią elektroninių paslaugų paklausą lėmė interneto skvarba, internetinio raštingumo didėjimas“, – kalbėjo DNB banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento ekspertė Rūta Bložytė-Saghaei ir pabrėžė, kad bankai ir patys nemažai investavo, kad elektroninės paslaugos taptų prieinamos klientams.

Bankai moko senjorus

Pasaulinės banko tendencijos diktuoja, kad bankai savo klientams turi suteikti kuo daugiau galimybių visas kasdienes operacijas atlikti be banko darbuotojų įsikišimo. Todėl, pavyzdžiui, „Swedbank“ investavo daugiau kaip 10 mln. litų, kad klientai galėtų naudotis beveik 50 savitarnos erdvių, kuriose be išeiginių ištisą parą galima naudotis grynuosius pinigus priimančiais ir išduodančiais automatais, el. bankininkystės terminalais.

Manoma, kad besinaudojančiųjų elektroninėmis bankų paslaugomis skaičius Lietuvoje nekopia taip sparčiai į viršų dėl vyresnio amžiaus vartotojų, kurie mieliau laiko pinigus piniginėje, nei mato sumą kompiuterio ekrane. Tai dažnai lemia ir įgūdžių bei informacijos trūkumas.

Pasak „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės O. Bertašienės, bankas šiai problemai pabandė užbėgti už akių ir jau ne vienerius metus investuoja į vyresnio amžiaus klientų švietimą. Senjorai mokomi naudotis banko kortelėmis, elektroninės bankininkystės sistema, kuriamos specialios paslaugos, rengiami projektai su Lietuvos bibliotekomis, kad vyresnio amžiaus žmonės drąsiau susipažintų su įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, taip pat įdarbinami senjorai, kurių pareigos – padėti į banko padalinius užsukantiems vyresnio amžiaus klientams.

Nustatys atsiskaitymų ribą

Siekiant paskatinti Lietuvos gyventojus aktyviau atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ketinama imtis įvairių priemonių. Pavyzdžiui, nuo tam tikros ribos drausti atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Pasak ministro pirmininko patarėjo Mykolo Majausko, tiksli riba galėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tarptautinę praktiką bei vyresnio amžiaus žmonių vartojimo įpročius, kurie paprastai yra mažiau linkę pasitikėti elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.

„Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad fizinis asmuo, pagrįsdamas pajamų legalumą, negalėtų remtis pajamomis pagal grynaisiais pinigais vykdomus sandorius, kurie viršija 50 tūkst. litų, jei apie tai nebuvo pranešta mokesčių administratoriui arba nėra notaro patvirtinimo“, – kalbėjo M. Majauskas.

Vieningos nuomonės, kokia turėtų būti konkreti suma, nuo kuriuos būtų draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, kol kas nėra, bet neabejojama, kad ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais pavyktų sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais riziką. Taip atrodo žvelgiant į kitų valstybių, kuriose gerokai dažniau atsiskaitoma negrynaisiais pinigais, praktiką. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kur atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra didesnis nei 5 proc. – mažas šešėlinės ekonomikos procentas. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia 30 proc. ir yra vienas aukščiausių Europoje.

Naudą įžvelgia ne visi

Vytautas Žukauskas
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas įsitikinęs, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais neturėtų būti apskritai ribojami, nes ši priemonė šešėlinės ekonomikos nesumažins, o turės šalutinių, nenumatytų pasekmių.

Nors šešėlinėje ekonomikoje grynieji pinigai yra naudojami, jų naudojimo intensyvumas nebūtinai rodo didelę šešėlio apimtį. 2010 metų pabaigoje Suomijos centrinio banko specialistai nagrinėjo, koks yra ryšys tarp grynųjų pinigų naudojimo ir šešėlinės ekonomikos Europos valstybėse, ir padarė išvadą, kad nėra beveik jokio ryšio tarp to, kaip intensyviai šalyje naudojami grynieji pinigai ir koks jos šešėlinės ekonomikos dydis.

„Nėra taip, kad šalyse, kuriose šešėlis didelis, žmonės naudoja neproporcingai daugiau grynųjų pinigų. Tai rodo ir atvirkštinį ryšį: apribojus ir sumažinus naudojimąsi grynaisiais, šešėlinės ekonomikos nebūtinai sumažės“, – kalbėjo V. Žukauskas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, Lietuvoje šešėlinė ekonomika 2012 metais siekia apie 27 proc. BVP. Tačiau, pasak V. Žukausko, grynieji pinigai nėra šešėlio priežastis, o tik pasekmė. Žmonės veikia šešėlyje dėl didelių mokesčių, reguliavimų ar draudimų užsiimti tam tikromis veiklomis, todėl grynųjų pinigų apribojimas pagrindinių paskatų veikti šešėlyje nepakeis.

Svarbus vaidmuo teks bankams

Ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais, vis didesnis svoris atsiskaitymuose tenka komerciniams bankams.

„Patekę į komercinį banką pinigai „pasidaugina“, kadangi komerciniai bankai yra įpareigoti laikyti tik dalį bankų sąskaitose esančių pinigų, kitą dalį – perskolina kitiems. Konkrečiai Lietuvoje komerciniams bankams taikoma privalomų rezervų norma siekia vos 4 proc. Taigi, vienas grynųjų pinigų litas bankinėje sistemoje padauginamas kelis kartus, konkrečiai Lietuvoje – apie keturis. Ekonomikoje šis procesas vadinamas pinigų multiplikatoriumi. Apribojant grynųjų pinigų naudojimą, pinigų multiplikatorius didėja“, – vardijo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas V. Žukauskas.

Pasak jo, būtent pinigų multiplikatorius paaiškina, kodėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, be to, kad nesumažintų šešėlio, dar turėtų svarbių nenumatytų ir neigiamų pasekmių. Pirma, pinigų multiplikatorius, daugindamas pinigus, didina jų kiekį ir sukelia infliaciją. Antra, ekonomikos teorija rodo, kad pinigų dauginimas yra ekonomikos pakilimų ir nuosmukių priežastis – už šią teoriją F. Hayekas gavo Nobelio premiją. Trečia, pinigų „įbankinimas“ didina pinigų multiplikatorių ir taip mažina bankinės sistemos stabilumą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sveikatos apsaugos ministerija prekybą vaistais nusprendė keisti iš esmės (386)

Ar norėtumėte, jei skubiai prireikus vaist ų, pavyzdžiui, nuo galvos ar dantų skausmo,...

Naują lengvatą siūlo nepaisydami negailestingų įspėjimų (178)

Prieš 12 metų Valstybės kontrolės atliktas auditas pridėtinės vertės mokesčio lengvatų...

Amerikiečių smūgis privačiai Putino armijai: kas ji tokia ir kodėl pavojinga Rusijos kaimynams? (1138)

Jų ten nėra. Ši sparnuota, tiesa, ne visai tiksli Vladimirui Putinui priskiriama frazė apie...

Per vestuves dingusios aštuonmetės istorijoje – kraupi atomazga (10)

Prancūzijos Alpėse dingusios aštuonmetės Maelys de Araujo, kurios palaikai buvo rasti šią...

Kiek uždirba socialinių tinklų nuomonių lyderiai? (16)

Per dieną mus pasiekia bent 5000 reklaminių žinučių ir, užuot jas užfiksavę, mes stengiamės...

Palygino Lietuvos ir Anglijos mokyklas: opi problema išspręsta baudžiant tėvus (49)

Didžiosios Britanijos švietimo ekspertė Coleen Jackson dalijasi pastabomis, ką galima keisti...

Specialistas atskleidžia, kodėl geriausia būstą pirkti žiemą (36)

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni...

Ne tik Kate Middleton suknelės spalva, bet ir neįprasta princo Williamo stiliaus detalė sukėlė audrą socialiniuose tinkluose (3)

Sekmadienį Londone vykusiuose BAFTA 2018 apdovanojimuose daugiausiai dėmesio susilaukė princas...

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių (81)

Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir...

10 lengviausiai auginamų daržovių

„Mes visi po truputį mokėmės, kažko ir kažkaip“, - rašė Aleksandras Puškinas. Tačiau...