Viena priežasčių – baimė nesukontroliuoti asmeninių piniginių reikalų. Psichologai pripažįsta, kad skirtis su virtualiais pinigais žmonėms tarsi ir lengviau, nei su kišenėje skambančiomis monetomis. Leisdamas grynuosius jautiesi labiau kontroliuojantis savo išlaidas, žinantis, kiek turi, kiek išleidai ir kiek dar gali išleisti, o finansinės drausmės neturinčiam žmogui kortelė gali atrodyti kaip neišsemiama piniginė.
„Atsiskaitydamas grynaisiais žmogus jaučiasi labiau kontroliuojantis pirkimo procesą, - sako psichologė Inga Šulcienė. - Suvokiant ir apdorojant informaciją svarbų vaidmenį atlieka tokie pojūčiai kaip pvz., rega, lytėjimas, uoslė, klausa. Kai žmogus atsiskaito grynaisiais visi šie pojūčiai padeda jam apdoroti informaciją bei priimti tam tikrus sprendimus. Atsiskaitymas grynaisiais nėra toks automatizuotas veiksmas kaip atsiskaitymas kortele. Juk paduodant kortelę retas kuris žino, kiek kortelėje yra pinigų, neturi galimybės nei jų matyti, nei liesti, nei išgirsti jų šnarinimo, nereikia jų ir suskaičiuoti“.
Kita vertus Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas pastebi, kad nors privatūs asmenys vis dar linkę dažniau mokėti grynaisiais, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius auga.
„Šiemet taip pat stebimas operacijų, atliekamų mokėjimo kortele, augimas. Per pirmąjį metų ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, atsiskaitymai mokėjimo kortele Lietuvoje išaugo maždaug penktadaliu“, -- sakė S. Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas taip pat pastebėjo, kad šalies gyventojai po truputį atsikrato baimių ir įprotis už paslaugas bei prekes atsiskaitinėti elektroniniu būdu stiprėja.
„Be abejo, įtakos tam turi ir tai, kad jau ir mažesniuose šalies miestuose daugėja vietų, kur galima mokėti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir bankų kortelėmis. Be to, ir patys gyventojai korteles aktyviau naudoja ne vien tik pinigams išsigryninti bankomatuose“, - sakė LBA prezidentas. S. Kropas taip pat atkreipė dėmesį, kad kiekvienas bankas savo klientams siūlo patogių priemonių, kaip kontroliuoti lėšų ir išlaidų srautus kortelėje ir banko sąskaitoje.
Savo virtualiąsias išlaidas turbūt lengviausia kontroliuoti pasitelkus elektroninės bankininkystės sistemą. Ji leidžia tiksliai sekti savo ar savo šeimos išlaidas – kiekvienas išleistas litas yra suskaičiuojamas ir įrašomas į sąskaitą, todėl rinkti pirkinių čekių nebūtina. Sistema veikia nepertraukiamai, prie jos galima jungtis bet kuriuo metu, bet kurioje, kur yra interneto ryšys, vietoje.
Greitas būdas sužinoti, kiek sąskaitoje likę pinigų - skambutis banko trumpuoju telefono numeriu. Duomenis apie sąskaitos likutį, paskutines atliktas operacijas šiuo būdu kai kuriuose bankuose galima gauti ir visą parą, o siunčiant SMS užklausas būtina nurodyti banko suteiktą mokėjimo kortelės savininko atpažinimo kodą.
Duomenis apie sąskaitą ir pasikeitimus joje į savo mobilųjį telefoną galima gauti ir užsisakius banko SMS pranešimų paslaugą. Pranešimą galima gauti dviem būdais – pačiam išsiuntus užklausą arba automatiškai kaskart, kai sąskaita yra papildoma arba iš jos nuskaitomos lėšos.
Kai kurie šalies bankai pastaruoju metu taip pat ėmė siūlyti galimybę savo sąskaitą tvarkyti mobiliuoju internetu. Tokia paslauga gali naudotis tie, kurie turi mobiliuosius telefonus su įdiegta mobiliąja naršykle.
Taip pat vis dar galima užsisakyti popierinę savo sąskaitos ataskaitą, siunčiamą kas mėnesį paštu arba gauti ją į elektroninio pašto dėžutę.
