Nors dažnas lietuvis turi po kelias banko mokėjimo korteles ir gali naudotis elektronine bankininkyste, tačiau atsiskaitymams už prekes ir paslaugas pirmenybė vis dar teikiama gryniesiems pinigams. Ar kada nors išsiversime be jų?
© A.Stackevič nuotr.

Bankai trina rankomis, kad mokėjimo kortelių rinka plečiasi dviženkliu tempu, o vis daugiau klientų įprastas bankines operacijas atlieka virtualioje erdvėje. Tačiau tikėtis, kad elektroniniai pinigai artimiausiu metu pakeis grynuosius – neverta.

Lietuvoje maždaug keturios operacijos iš penkių atliekamos grynaisiais pinigais – tokius rezultatus parodė prieš beveik 4 mėnesius Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Panašus santykis dažnai minimas ir kalbant Europos Sąjungos vidurkį, bet, pavyzdžiui, Skandinavijos regione grynaisiais pinigais atsiskaitoma palyginti retai, čia dominuoja elektroniniai mokėjimai.

Tačiau lietuviams dairytis į toli pažengusias šalis kol kas anksti. Skaičiuojama, kad maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų, įskaitant mokinius ir senolius, vis dar naudoja tik grynuosius pinigus, taip pat nežinoma, kiek turinčiųjų mokėjimo korteles jomis tikrai atsiskaito už prekes ir paslaugas.

Stipriausias konkurentas – mokėjimo kortelės

Naudoti grynuosius pinigus – brangus malonumas. Jei žiūrėtume į Vengrijos centrinio banko skaičiavimus, viena operacija grynaisiais pinigais šalies visuomenei mūsų pinigais atsieina apie 0,9 Lt. Beje, Vengrija pagal mokėjimų struktūrą yra labai panaši į Lietuvą.

Yra nuomonių, jog atsiskaitymus grynaisiais pakeitus elektroniniais, susitaupytų apie 1 proc. BVP. Tai skatina mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Kuo juos pakeisti?

Pasak Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiojo ekonomisto Šarūno Grigo, kaip alternatyvas galima įvardyti visas elektronines mokėjimo paslaugas.

Stipriausiu konkurentu gryniesiems pinigams galėtų būti mokėjimo kortelės. Tiesa, naudojimosi jomis statistika, palyginus su kitomis šalimis, kol kas nedžiugina: pernai statistinis Lietuvos gyventojas mokėjimo kortele vidutiniškai atsiskaitė 33 kartus, kai švedas ar danas – apie 200 kartų. Pagal šį rodiklį esame 17-19 vietoje ES, tačiau, pavyzdžiui, nuo estų atsiliekame maždaug keturis kartus.

„Žinoma, kad mokėjimo kortelės būtų pilnavertis pasirinkimas, reikalingas platus kortelių aptarnavimo terminalų tinklas. Turėtume kalbėti apie dvigubai didesnį terminalų skaičių nei turime dabar“, – pabrėžė Š. Grigas.

Mažės paslaugų įkainiai?

Apie 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje išdalinta daugiau nei 4,5 mln. mokėjimų kortelių. Per metus jomis atsiskaitoma už pirkinius, kurių bendra vertė viršija 7 mlrd. litų.
Tačiau bankams, regis, to per maža. Nauja strategija – privilioti nepilnamečius naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Nepilnametis negali ateiti į banką ir atlikti pavedimo, tuo tarpu virtualioje erdvėje tai – jokia problema.

Mykolo Romerio universiteto lektoriaus Mariaus Laurinaičio teigimu, Lietuvoje bankai elektronines mokėjimų priemones gali pasiūlyti vaikams nuo 7 metų.

„Mano manymu, tai prasilenkia su deklaruojamomis vertybėmis, kad vaikus būtina mokyti taupyti ir t.t. Bankai susirenka vaikų asmeninę informaciją, žino, kam jie leidžia skiriamus dienpinigius, kaupia jų pirkimų istoriją. Pagaliau suteikiant elektroninės bankininkystės jungimosi priemones abipusiu sutarimu tai pripažįstama elektroniniu parašu. Teigiama, kad už tai atsakingi tėvai, bet faktiškai elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojasi vaikai“, – dėstė M. Laurinaitis.

Pasak jo, tai, kad bankai žvalgosi ir į šią auditoriją, rodo, kad jie bus priversti atpiginti ir bankines paslaugas, antraip jos nebus patrauklios nedideles sumas išleidžiantiems klientams.

„Tokio dydžio komisinių, kokius dabar už paslaugas taiko bankai Lietuvoje, turbūt nerasime nė vienoje Europos valstybėje. Siekiant, kad daugiau Lietuvos gyventojų, užuot naudoję grynuosius pinigus, kasdieniams smulkiems atsiskaitymams rinktųsi elektroninius mokėjimus, bankai už juos neturėtų taikyti didesnių nei 0,5 procento komisinių“, – tvirtino lektorius.

Stabdys – pinigų saugumas

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė finansų specialistė dr. Žana Grigaliūnienė įsitikinusi, kad pratinant gyventojus naudotis elektronine bankininkyste reikės ne tik mažinti paslaugų įkainius, bet ir padėti įveikti baimę dėl pinigų saugumo.

„Labiausiai žmonių baimę vykdyti elektronines operacijas kursto neteisėta prieiga prie banko klientų privačios informacijos. Žmonės tiesiog bijo prarasti savo pinigus. Elektroninės bankininkystės saugumas užtikrinamas įvairiomis technologijomis, bankai taiko įvairias apsaugos priemones, bet rizika visuomet išlieka“, – nerimo priežastis vardijo Ž. Grigaliūnienė.
Pasak jos, nemažai valstybių savo gyventojus prie atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pratina aktyvesnėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje už pirkinius, kurių vertė viršija 5 tūkst. eurų (apie 17,3 tūkst. litų), reikalaujama mokėti negrynaisiais pinigais. Ispanijoje, jeigu pirkinio suma yra didesnė nei 2,5 tūkst. eurų (apie 8,6 tūkst. litų) ir viena iš sandorio šalių yra įmonė, taip pat privaloma atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Bulgarijoje mokėjimai grynaisiais pinigais ribojami nuo beveik 7,7 tūkst. eurų sumos (apie 26,5 tūkst. litų), o Italijoje – nuo 1 tūkst. eurų (apie 3,5 tūkst. litų).

Lietuvoje kol kas diskutuojama, nuo kokios sumos reikėtų riboti grynųjų pinigų naudojimą.

Viltis deda į išmaniąsias technologijas

Mažinant grynųjų pinigų svarbą atsiskaitymuose, daug vilčių siejama su išmaniosiomis technologijomis: bekontakčių atsiskaitymų galimybe, įskaitant ir perspektyvą kortelės funkcionalumą įkelti į išmanųjį telefoną.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiojo ekonomisto Š. Grigo teigimu, rinkoje yra ir daugiau įdomių alternatyvų gryniesiems pinigams, tačiau šiuo metu sunku pasakyti, ar ateityje jos peržengs nišinių produktų sąvoką.

Elektroniniai pinigai turi įvairių formų. Klasikiniai sprendimai, kurie rėmėsi į lustus įrašoma informacija (pvz., Chipknip, veikianti Nyderlanduose), netapo labai populiarūs iš dalies ir dėl to, kad jų veikimas paprastai apsiriboja viena valstybe. „PayPal”, kaip ir daugelis šiuolaikinių sprendimų, remiasi serveriuose saugoma informacija. Ši kompanija – elektroninių pinigų sėkmės pavyzdys. Papildomas stimulas elektroninių pinigų rinkai taps išmaniųjų telefonų galimybės.

„Tačiau žvelgiant iš šios dienos pozicijų, kalbėti apie visišką grynųjų pinigų atsisakymą netikslinga. Pirmiau turime įsitikinti, kad elektroninės alternatyvos susidorotų su penkis kartus didesniu operacijų skaičiumi, būtų atsparios stichinėms nelaimėms, infrastruktūros avarijoms, streikams, finansų krizėms. Šiandien tokie svarstymai labiau tiktų mokslinei fantastikai, bet ateitis neabejotinai mus nustebins“, – įsitikinęs Š. Grigas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Naisių vasaros“ istorija – visai ne tokia paprasta, kaip galima būtų pagalvoti (81)

Kuo „Naisių vasara“ skiriasi nuo „Simpsonų“, ir ar galima teisiškai įrodyti, kad šis...

JAV suimta Neringa Venckienė papildyta 14.55 (1816)

Lietuvos prašymu Jungtinėse Valstijose suimta buvusi Seimo narė Neringa Venckienė , kaltinama...

Vilniuje iš degalinės sprukdamas „Audi“ vairuotojas apdaužė keturis automobilius, paskui nulėkė pėsčias (44)

Ketvirtadienio popietę, 15.07 val., Vilniaus policija gavo pranešimą iš degalinės „Viada“,...

Unikali sala Baltijos jūroje stebina neįprasta namų architektūra (1)

Danijai priklausančioje Lesės saloje Baltijos jūroje galima pamatyti namų, kurių stogai...

Pasiūlė receptą, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą (22)

Sumažinti šildymo kainas Lietuvoje ir užtikrinti gyventojų interesus gali tik sąžininga...

Sirijoje – naujausi rusų naikintuvai ekspertai bando įžvelgti priežastis (280)

Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti naikintuvus „ Su-57 “ tik 2018 m. vasario pradžioje....

„Naisių vasaros“ skandalas įsisiūbuoja: klibina VRK vadovės kėdę (44)

Seimo opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu...

Džiugi žinia: į Lietuvą jau grįžta paukščiai

Nors žiema trauktis dar nenori, labiausiai laukiantieji pavasario jau gali pastebėti pirmuosius jo...

Ruošiami pokyčiai trečiame pagal dydį Lietuvos oro uoste: dabartinės kryptys netenkina (39)

Praėjusiais metais Palangos oro uostas turėjo 11 krypčių į užsienio šalis, tačiau verslo ir...

Nauji vėjai turizmo rinkoje – kelionių agentūroms dalinti nuolaidas bus sunkiau (4)

Nors lietuviai ir toliau veržiasi ilsėtis į Turkiją, tačiau šiemet šią kelionių kryptį...