Pakeitus paramos paraiškų priėmimo 2025 metais tvarkaraštį, lengvatinių paskolų bus galima kreiptis jau nuo kovo 3 d.
Kokia numatyta lengvata?
Lengvatinių paskolų galima kreiptis pagal tris SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Pagal pirmąsias dvi priemones lengvatinėms paskoloms yra skirta 35 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskoloms numatyta 19,94 mln. Eur, o didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. Eur. Paskolos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė aiškino, kad paskolos lengvatiškumą pažymi tai, kad daliai paskolos palūkanos yra taikomos, o daliai – netaikomos ir yra nulinės.
Kai teikiama paskola pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, net 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o 30 proc. paskolos daliai – 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR.
Kai prašoma paskolos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai – nulinės palūkanos.
Pagal šias tris minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
ŽŪM atstovė atkreipė dėmesį, kad lengvatinių paskolų galima prašyti iki metų pabaigos, tačiau tokiu atveju, kai pasiekiama finansinei priemonei skirta paramos suma, kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gali būti sustabdytas anksčiau.
Ūkininkams paranki paramos forma
Žemdirbiai palankiai vertina tai, kad pagal SP intervencines priemones galima gauti lengvatines paskolas ne tik investicijoms įgyvendinti, bet ir apyvartinėms lėšoms. Toks poreikis yra dažname ūkyje.
„Paskolų apyvartinėms lėšoms reikia ne mažiau nei suplanuotoms investicijoms. Tik, aišku, kreipiantis paskolos, žiūrima į ūkio balansą. Ūkininkai tai žino ir įvertina“, – sakė Marijampolės krašto augalininkystės ūkio savininkas Mindaugas Mileris.
Ūkininkams labai paranku tai, kad lengvatinė paskola yra greita ir efektyvi paramos forma. Pirmas privalumas, kad taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma.
Kitas svarbus dalykas – platesnis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Kreipiantis paskolos suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir jauniesiems ūkininkams įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas.
S. Mečkovskienė pažymėjo dar vieną privalumą – kreipiantis lengvatinės paskolos, kitaip negu dotacijos atveju, PVM yra tinkama finansuoti išlaida, kitaip tariant, finansuojamas PVM.
Ką galima įsigyti?
Finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną žemės ūkio veiklai vykdyti, – žemės ūkio technikos, įrangos, žemės įsigijimas, gamybinių pastatų ir statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas ir kt. Galima įsigyti ir nematerialųjį turtą: kompiuterinę ir programinę įrangą, patentus, licencijas ir kt., taip pat – ir biologinį turtą: ūkinius gyvūnus, vienmečius ir daugiamečius augalus ir kt.
ŽŪM atstovė atkreipė dėmesį, kad itin palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą sudėtingesniais ūkininkavimo laikotarpiais, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas. Ūkininkai gali įsigyti trumpalaikį turtą: sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus ir kt., sumokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo, komunalines išlaidas ir kt.
Svarbu žinoti tai, kad jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, jam nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), kuris mažintų dotacijos sumą. Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą investicijoms, jam yra skaičiuojamas BSE, kuris gali sumažinti dotacijos sumą.
Kur kreiptis paskolos?
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti SP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Jaunųjų ūkininkių įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir nacionalinio plėtros banko ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.