Paraiškos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (įskaitant finansines priemones) bus priimamos nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. Šiam kvietimui skirta 15 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Atitinka aplinkosaugos kriterijus

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP)) pasinaudojo jaunoji ūkininkė Vaida Viliušienė iš Žemaitijos, Šilalės rajono. Gautas lėšas skyrė traktoriui įsigyti. Jis tapo pagrindine ūkio žemės ūkio technikos priemone.

„Norint pasiekti geriausių rezultatų, labai svarbu turėti modernią žemės ūkio techniką. O jeigu ji dar atitinka inovatyvumo, aplinkosaugos kriterijus, bus vystoma tvari gamyba ir prisidedama prie klimato kaitos suvaldymo tikslų siekimo. Naujame traktoriuje įdiegtos šiuolaikinės technologijos, kurios leidžia sumažinti išmetimus į atmosferą“, – sakė V. Viliušienė.

Jaunajai ūkininkei priklauso mišrus ūkis, ji dirba apie 80 ha žemės, laiko mėsinius galvijus. Ūkininkaujant Šilalės krašte tokia kryptis – vienas geresnių sprendimų. Čia vystyti gyvulininkystę skatina pati gamta.

„Šilalės rajonas išsiskiria tuo, kad čia vyrauja gyvulininkystė, gyvuoja nedideli ūkiai, kurie yra prisitaikę prie kalvoto kraštovaizdžio ir nederlingų žemių. Esant tokiai geografinei padėčiai ir nenašioms žemėms, geriausia laikyti gyvulius“, – aiškino Vaida.

Mėsinius mišrūnus realizuoja vietos rinkoje

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje populiarėja ir stiprėja, mėsinius galvijus laikyti renkasi ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus ūkininkai. V. Viliušienė pasakojo, kad auginamus mėsinius mišrūnus realizuoja vietos rinkoje – parduoda galvijus supirkėjams.

„Tai mums priimtiniausias variantas, nes vežti parduoti mėsą į turgus būtų daug rūpesčių ir vargu, ar apsimokėtų. Vietoje pardavinėti nerealu, nes mūsų kraštas – gyvulininkystės, todėl mėsos gaminiais nenustebinsi. O vežti į sostinę, kur kitos žmonių pajamos ir yra daugiau galvijininkystės produkcijos pirkėjų, per toli. Per dieną tektų sukarti apie 500 kilometrų, be to, tektų samdyti žmogų, nes pats negali atsitraukti nuo ūkio darbų“, – teigė ūkininkė.

KPP parama pasinaudojo ir jau įsikūrė per 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 97 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. pagal KPP jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 100 mln. eurų.

Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 17 proc. jaunesni nei 40 metų, todėl 2014–2020 m. KPP buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą. Tai įvertino jauni žmonės – „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo viena populiariausių KPP priemonių. Jaunimas naudojosi šia parama, įkūrė ūkius ir ėmėsi pačių įvairiausių – tradicinių ir netradicinių – veiklų: nuo mėsinės galvijininkystės iki uogų, vaisių ir daržovių auginimo ir kt.

Jauniesiems ūkininkams – dar daugiau paramos 2023– 2027 m.

SP laikotarpiu 2023– 2027 m. jauniesiems ūkininkams numatyta daug finansinių paskatų. 2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur teks paskoloms. Jiems bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų. Dabar jie papildomai galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma sudarys 100 tūkst. eurų. Tai turėtų suteikti didesnes galimybes ir geresnį startą jauniems žmonėms kuriant ūkius ir įgyvendinant savo verslo planus.

2023– 2027 m. jaunieji ūkininkai gaus gerokai didesnes išmokas jaunajam ūkininkui. Anksčiau jie už pirmuosius 90 ha gaudavo po 87 Eur/ha, o dabar už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama 137 Eur/ha. Be to, įgyvendinant kai kurias kitas intervencines priemones jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnės paramos sąlygos.

Atsirado reikalavimas įrodyti pasirengimą ūkininkauti, t.y. turėti žinių arba patirties žemės ūkyje.

Paramos galės prašyti ne vyresni kaip 40 m. amžiaus ūkininkai, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Svarbu tai, kad nuo valdos ir/ar ūkio įregistravimo iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn.

Parama teikiama ūkiams, kurių planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra nuo 12 000 Eur (anksčiau buvo 8000 Eur) iki 70 000 Eur.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Šaltinis
Temos
Projektas „Rūpestis savo kraštu“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją