Europoje dažnai neįsivaizduojamas darbo krūvis yra jokia naujiena JAV teisininkams, bankininkams ar informacinių technologijų specialistams. Tiesa, periodiškai pasirodo pranešimų, kai neatlaikę tokio darbo tempo jauni specialistai miršta.
„JAV yra labai paprasta taisyklė, kad pradedantis darbuotojas nepraleisdamas tiek darbo valandų per savaitę kontoroje, tikrai negali tikėtis tapti vadovu po penkerių ar šešerių metų. Galima sakyti, kad taip yra bet kurioje srityje. Tačiau tai yra šventas žmogaus pasirinkimas, niekas jo per prievartą nespaudžia. Tiesiog reikia žinoti, kad neatsidavęs kompanijai niekada netapsi vadovu“, - tvirtino jis.
Pasak pašnekovo, jeigu Europoje dirbantieji pastangas išskirsto tolygiai per visą darbinę karjerą, tai dabartinio amerikiečio gyvenimo ritmas yra kitoks.
„JAV nuo 20 iki 25-erių yra „juodas arimas“ biure būnant kiek reikia ir nemiegant per naktis, nes turi daug sveikatos, energijos ir neturi šeiminių įsipareigojimų. Taigi tuo metu jaunuoliai ir gali, ir nori daug dirbti. Per šį laikotarpį jie susikuria gerovės bazę. Jeigu išties tuo laikotarpiu tiek investuoji į savo karjerą, tai laikotarpiu tarp 25-erių ir 35-erių gali sau leisti nuo 100 val. per savaitę nusileisti į 40-50 val. Tuo metu darbuotojas jau yra tapęs kokiu nors vadovu, užsidirbęs neblogą atlyginimą, įgijęs patirties“, - pasakojo verslininkas.
Jis pasakoja matęs žmonių, kurie po 35-erių išeina į pensiją, nes yra uždirbę pakankamai pinigų visam likusiam gyvenimui.
„Tokio amžiaus žmonės gali arba visiškai atsipalaiduoti, atsiduoti pomėgiams, labdarai, arba nuspręsti, kad be darbo negali ir dirbti toliau. Bet kuriuo atveju tai yra laisvas žmogaus pasirinkimas ir man asmeniškai šis modelis daug labiau patinka. Be abejo, kad žmonės gali pasirinkti dirbti 20 valandų per savaitę, tačiau tokiu atveju negali tikėtis didelio atlyginimo ir santaupų, kurios leistų keliauti dešimt metų“, - teigė I. Laursas.
Amerikiečiai didžiuojasi, o europiečiai šiurpsta
Pavyzdžiui, bendrovės „Yahoo“ vadovė Marissa Mayer ne sykį yra pripažinusi, kad per parą jai pakanka keturių-šešių valandų miego, jos darbo savaitė yra trukusi ir 130 valandų, panašius reikalavimus ji kelia ir savo darbuotojams.
„JAV darbas yra viena iš gyvenimo vertybių ir kur kas didesnė nei Europoje. Pavyzdžiui, jeigu Europoje pasakytum, kad dirbi daugiau nei 100 val. per savaitę, tai visi galvotų, kad tave išnaudoja darbdavys. O kai Amerikoje sakai, kad dirbi 100 valandų, tai yra pasididžiavimo objektas, o susitikę bare draugai vienas su kitu rungtyniauja, kuris daugiau valandų praleidžia ofise. Aš nesiimu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai“, - pasakojo I. Laursas.
Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad darbas yra aukštinamas ir Azijoje.
„Galėčiau pasakyti, kad visose kultūrose, išskyrus europietiškąją, darbas yra labai vertinamas. Juk ir kinai, indai, korėjiečiai, japonai dirba labai daug. Viename iš Davoso forumų netgi buvo linksmas pasisakymas, kodėl prancūzai niekada negalės dirbti su indais, nes Prancūzijoje draudžiama dirbti daugiau nei 35 valandas, o Indijoje draudžiama dirbti mažiau nei 40 valandų per savaitę“, - atkreipė dėmesį jis.
Taigi, pasak pašnekovo, ateityje dėl to Europa gali susidurti su konkurencingumo problema.
„Tokiame kontekste, mano nuomone, europietiškas atsipalaidavimas yra tam tikra paslėpta bomba, nes kol kas gyvename iš sukurtos gerovės. Tačiau po 20 metų turint omenyje, kokiais tempais auga Azijos rinkos, gali kilti tam tikrų problemų konkurencingumo prasme“, - atkreipė dėmesį I. Laursas.
