Ženklai pastatyti septyniose miesto vietose: J. Basanavičiaus, J. Tilvyčio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio, Pušaloto gatvėse bei Velžio kelyje.
„Įdomus sutapimas, kad šių metų Panevėžio miesto gimtadienio šūkis „Geros nuotaikos miestas“ persikelia į gatves. Ir jei šypsena dažniau spindės ir vairuotojų veiduose, visų mūsų kelionės bus saugesnės ir malonesnės“, – sakė laikinoji Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Janina Gaidžiūnaitė.
„Panevėžys tapo jau penktuoju Lietuvos miestu, kuriame įrengti „Įsijunk šypseną“ ženklai. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įrengti 27 ženklai, skatinantys mieste vairuoti be pykčio, ramiai ir draugiškai. Iki vasaros pabaigos planuojame kelio stendų skaičių padidinti iki 33-jų“, – sakė Raimondas Geleževičius, socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu ženklai bus įrengti Klaipėdoje.
Šią socialinę saugaus eismo iniciatyvą visoje šalyje įgyvendina draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, pirmoji pradėjusi spręsti pykčio Lietuvos keliuose problemą. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, projekto idėją remia naujienų portalas DELFI.
Lietuvoje pyktis kaip atskira sąvoka tyrinėjant eismo saugumą ir jo situaciją lemiančius veiksmus pradėtas tirti tik pastaraisiais metais. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto Nacionalinio vairuotojų tyrimo rezultatai parodė, kad Panevėžio miesto gyventojai pyktį, susierzinimą, išgąstį ir stresą keliuose patiria 1,5 karto dažniau nei kitų šalies regionų vairuotojai. Kone kiekvieną kartą sėdus prie vairo šias emocijas išgyvena net 57,6 proc. panevėžiečių ir 36,6 proc. visos šalies vairuotojų.
Vairuotojų tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog Panevėžio regiono gyventojams nepadorių gestų rodymas, įkyrus signalizavimas ir lenkimas kelkraščiu daug rečiau reiškia vairuotojų pyktį nei tai suprantama visos šalies mastu. Dėl nepadorių gestų rodymo tik vienas iš trijų Panevėžio vairuotojų (28,8 proc.) galėtų būti palaikytas piktu, kada kituose regionuose taip vertintų 51,8 proc. žmonių. Taip pat įkyrų signalizavimą pykčio apraiška laiko 35,6 proc. panevėžiečių ir 46,6 proc. kitų regionų gyventojų.
Pasak R. Geleževičiaus, skirtingai nei kituose šalies regionuose, su kitų vairuotojų demonstruojamu pykčiu keliuose susidūrę panevėžiečiai dažniau skambina į policiją. Be to, tyrimo duomenimis, šio miesto vairuotojai nėra linkę sąmoningai erzinti įpykusį vairuotoją – taip nesielgtų nė vienas eismo dalyvis Panevėžyje.
Nacionalinio vairuotojų tyrimo duomenimis, 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų prie vairo, o 61 proc. vairuotojų sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Jo lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių.
Šią vasarą internetu atliktos vilniečių apklausos rezultatai atskleidė, kad „Įsijunk šypseną“ kelio stendai vairuotojams sukelia teigiamas emocijas ir kas antrą jų skatina nusišypsoti.
