DELFI kalbinti Lietuvoje vairuojantys užsieniečiai tikino, kad lietuviai yra geri vairuotojai, jie laikosi taisyklių ir dažniausiai yra mandagūs, tačiau nemoka parkuoti automobilių. Italas Claudio tikino galintis priparkuoti automobilį per dvi sekundes, tačiau lietuviams tai dažnai užtrunka. Išgirdę kritiką kai kurie vairuotojai puola ginčytis, kad problemų kyla dėl to, kad trūksta automobilių aikštelių, ypač prie daugiabučių namų, tačiau kiti pripažįsta, kad parkavimas – silpnoji lietuvių vieta ir dėl to dažniausiai kalta kultūros stoka. Tai įrodo ir draudikų duomenys – per savaitę tokių incidentų fiksuojama dešimtimis.
Vis dar nesuprantame, kad kelyje mes ne vieni
Daugkartinis Dakaro ralio dalyvis, lenktynininkas Antanas Juknevičius pritaria: lietuviams stovėjimo aikštelėse dar tikrai yra ko pasimokyti.
„Veikiausiai, čia vis dar išlenda sovietinė mūsų patirtis – dauguma vyresnio amžiaus vairuotojų yra įpratę, kad anksčiau vietos parkingui buvo daug. Prie namų, parduotuvių tuščių zonų buvo sočiai, tad žmonėms tiesiog nereikėjo galvoti apie kitus – atvykai, pastatei ir nuėjai. O dabar viskas juda į priekį – miestai auga, mašinų kasmet daugėja tūkstančiais, todėl gyventojams (ypač didmiesčių) darosi ankšta. Tačiau tokių gyventojų savimonė neauga taip greit ir jie statosi pagal seną įprotį“, - pastebėjo A. Juknevičius.
Lenktynininko manymu, vairuotojai savo asmeninę naudą neretai iškelia aukščiau bendro visų intereso.
„Žmogus visiškai negalvoja apie kitus. Automobilį pastačius 20 cm į vieną ar kitą šoną tilptų dar vienas automobilis. Arba nesusimąstoma, ką padaryti, kad greta stovinčio automobilio savininkui būtų lengviau įlipti į jo transporto priemonę – juk tereikia pagalvoti, kuria puse statai savo automobilį ir nuo kurios pusės derėtų jį labiau atitraukti. Nereikia būti egoistu ir bent kartais pagalvoti apie kitus. Mums to dar pristinga“, – sakė A. Juknevičius.
Ekstremalaus vairavimo žinovas spėjo, kad problema gali slypėti ir Lietuvos vairavimo mokyklose, kuriose esą neišdėstoma viena pagrindinių taisyklių – kelyje esi ne vienas.
„Tiek važiuodamas, darydamas posūkį ar parkuodamas automobilį, turiu pažiūrėti, kas už manęs, kaip mano judėjimas paveiks kitus vairuotojus ir ką padaryti, kad visiems būtų geriau.
Paprasta taisyklė – jei pastatei mašiną ant baltos linijos, automatiškai užimi dviejų mašinų vietą. Dabar laukiu susitikimo ir per langą matau, kaip tos linijos visiškai nepaisoma. Vakar nuvykau į oro uostą pasiimti savo partnerio iš Kazakstano, atvažiavo „Mercedes“ ir sustojo visiškai per dviejų vietų vidurį. Jam visiškai nusispjauti, kad kita mašina ten nebeatsistos, nes trukdo stulpas. O jis išlipo ir nuėjo parūkyti.
Dubajuje yra griežta tvarka: jei automobilį pastatai per dvi vietas, moki 300 dolerių baudą. Puikus sumanymas! Visi atvykę nepagaili kelių minučių, kelių papildomų judesių, kurių reikia gražiam automobilio pastatymui“, – gera idėja džiaugėsi lenktyninkas.
Lietuvoje to nepaisoma. A. Juknevičius įsitikinęs, kad taip yra ne tik dėl mandrumo, tačiau ir dėl tingumo bei neįpratimo galvoti apie kitus – pamato tuščią vietą ir neria į ją. Jis pataria visada pagalvoti apie kitus. Kiti taip pat vargsta ieškodami vietos, gaišta laiką, o geras poelgis sugrįžta.
Ateina pasimokyti
Automobilių žinovas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pritaria, kad daugeliui lietuvių vertėtų pasimokyti, kaip pastatyti automobilį.
„Dažnai žmonės palieka automobilius bet kaip. Svarbu, kad aš įvažiavau ir man gerai. Matome, kad vairuotojai nepaiso stovėjimo aikštelėse pažymėtų linijų, jas „apžergia“ automobiliu, tada jis užima ne vieną, o dvi vietas. Kai kuriose mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse yra tokia tvarka, kad jei automobilis stovi už linijos, tenka mokėti už dvi vietas. Taip vairuotojai drausminami“, – sako vairavimo specialistas.
Jis pastebėjo, kad dažnai lietuviai įsivaizduoja, kad jei jau gavo vairuotojo pažymėjimą, tai, vadinasi, jau viską moka.
Daugeliui reikėtų pasimokyti parkuotis. Yra tokių žmonių, kurie supranta ir ateina pasimokyti. Mes važiuojame į didžiųjų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikšteles, daugiabučių požemines aikšteles“, – sako A. Pakėnas.
Jis įsitikinęs, kad vairavimo mokyklos skiria pakankamai dėmesio parkavimo mokymui, tačiau ne visiems įgytas žinias pavyksta pritaikyti praktikoje.
Dažniausiai nuostoliai nedideli
Per savaitę „Lietuvos draudimas“ užregistruoja beveik dvi dešimtis įvairių žalų prekybos centrų aikštelėse. Dažniausiai susidūrimai prekybos centrų aikštelėse dažniausiai įvyksta parkuojant automobilį, kai neatsargiai manevruojant yra apgadinami greta stovinčios transporto priemonės. Iš visų stovėjimo aikštelėse registruojamų įvykių tokie nesėkmingo parkavimo pavyzdžiai sudaro apie du trečdalius. Likusius atvejus sudaro avarijos, kai susiduria du važiuojantys automobiliai, o 10 proc. įvykių – neatsargumas atidarant automobilio dureles.
Aikštelėse įvykusios autoavarijos dažniausiai yra nedidelės, žala retai viršija 300 eurų, o kartais nuostolių pavyksta visiškai išvengti, nes dėl nedidelio greičio suspėjama laiku sustabdyti arba švelniai susilietus automobiliams žymių nelieka. Didžiausia autoavarija prekybos centro aikštelėje, kurią „Lietuvos draudimas“ registravo – jaunas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir apgadino net 4 stovinčius automobilius. Šiuo atveju nuostoliai viršijo 10 tūkstančių litų.
„Žalos aikštelėse yra ganėtinai sezoniškos, joms įtakos turi oro sąlygos – žiemos metu, esant stipriam sniegui, pustant, matomumas labai blogas, todėl žalų pasitaiko dažniau. Dar vienas sezoniškumo aspektas – prieššventiniai laikotarpiai, vasaros laikotarpiai kurortiniuose miestuose, ilgieji savaitgaliai – tai metas, kai daugelis žmonių suplūsta į prekybos centrus, todėl aikštelėse žalos dažnesnės.
Palikti automobilį ant vejos draudžiama
Nuo praėjusių metų spalio Kelių eismo taisyklių reikalavimai sugriežtino automobilių stovėjimo tvarką ir numatė papildomas vietas, kuriose draudžiama sustoti, todėl vairuotojai, palikdami stovėti automobilius, turėtų laikytis tvarkos ir paisyti draudimų.
Stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, aplinkybė, ar veja yra daugiabučio namo kieme, ar šalia gatvės, aikštėje, parke ar kt., nėra reikšminga. Pažymėtina ir tai, kad KET draudžia ne tik sustoti ir stovėti ant vejos, bet ir važiuoti ja.
Sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
Būtina pažymėti, kad vadovaujantis ATPK nuostatomis (2601 ir 2602 str.), jei asmuo pirmą kartą per metus padaro tokį pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra surašomas administracinis nurodymas, t. y. asmeniui pasiūloma per 10 darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (14 Eur (50 Lt)).
