Lietuvoje šių plombų naudojimas uždraustas šiemet, tačiau tikslios statistikos, kiek gyventojų turi amalgamas savo burnose arba kiek jomis užplombuota dantų pastaruoju metu nėra aišku. Odontologijos klinikų prašoma pateikti informaciją dėl amalgamų naudojimo, tačiau prievolės, stebėsenos ar drausminės sistemos to nepadariusiems – nėra.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė atskleidžia, kad per 2023 metus tokius duomenis pateikė vos trys klinikos, todėl žinomi 149 atvejai, kuomet pacientams naudota gyvsidabrio turinti medžiaga.
„Didžiausių iššūkių turime regionuose, tačiau negalime teigti, kad situacija itin prasta. Nuo 2025 metų sausio amalgamų naudojimas Lietuvoje pilnai uždraustas nebent yra specifinių medicininių indikacijų, kuomet pacientui negalima naudoti jokios kitos medžiagos. Nors pasitaiko atvejų, kuomet amalgamos naudojamos, tačiau jų kiekis mažėja. Turime ir specialų atnaujintą reglamentą amalgamų kontrolei ir mažinimui“, – teigia A. Razmienė.
Pašnekovė pripažįsta, kad verta griežčiau vertinti klinikų atskaitingumą, kad amalgamos nebūtų pasirenkamos vien dėl savo žemos kainos, o ne dėl realių medicininių indikacijų.
Nepaisant to, jog milijonai žmonių Europoje vis dar turi dantų amalgamų, bendra ekspertų rekomendacija yra be reikalo jų nešalinti, nes šalinimo proceso metu į organizmą gali išsiskirti daugiau gyvsidabrio nei jas palikus vietoje. Tačiau susidėvėjimo ar lūžio atveju patartina pasikonsultuoti su odontologu, turinčiu saugaus amalgamų šalinimo patirties, naudojant tokias apsaugos priemones kaip guminės užtvaros ir didelio galingumo siurbimo sistemos.
Žala tiek žmogui, tiek aplinkai
Amalgamos pastaraisiais dešimtmečiais odontologų ir pacientų pamėgtos dėl savo patvarumo, tvirtumo ir nedidelės kainos. Tačiau nuo XX a. pabaigos jų sudėtis kelia vis didesnį mokslininkų bendruomenės susirūpinimą, nes jose yra gyvsidabrio – sunkiųjų metalų, galinčių turėti žalingą poveikį sveikatai ir aplinkai.
Ilgalaikis nedidelių gyvsidabrio kiekių poveikis gali būti susijęs su neurologinėmis, imunologinėmis ir inkstų ligomis. Nors Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad iš amalgamų išsiskiria gyvsidabris, pažymima, kad daugeliu atvejų poveikio lygis nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai. Visgi, turimi įrodymai paskatino Europos Sąjungą imtis atsargumo priemonių. 2018 m. liepos mėn. bendrijoje uždrausta naudoti amalgamą gydant pieninius dantis jaunesniems nei 15 metų vaikams ir nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims. Nuo 2019 m. sausio mėn. visose odontologijos klinikose turi būti įrengti filtrai, sulaikantys ir surenkantys jų daleles, kurių taip pat yra nuotekose. O šių metų sausį įsigaliojo taisyklė, draudžianti amalgamas visiems pacientams.
Nors reguliavimas yra, gyvsidabrio į aplinką išsiskirs dar ilgai. Ekspertai aiškina, kad didžiausias pavojus kyla aplinkai. Leticia Baselga, kampanijos „Nulis gyvsidabrio“, vadovė pastebi, kad šalinant gyvsidabrį iš žmogaus burnos jis gali patekti į vandenį ir dirvožemį, užteršti vandens ekosistemas ir paveikti laukinę gamtą. To bandoma išvengti odontologo kabinete naudojant privalomus separatorius. Kita problema – gyvsidabrio turinčių medžiagų deginimas, kuomet sunkieji metalai gali paprastai patekti į aplinką ir gadinti oro kokybę. Kada tai nutinka? Pavyzdžiui, kremuojant žmogų, turėjusį burnoje amalgamų. Kad to išvengtų, Ispanijos organizacija „Ecologistas en Acción“ netgi siūlė, kad šie dantys būtų ištraukiami prieš kremavimo procesą, tačiau valdžios institucijos idėją atmetė, nes ji priminė tamsųjį Europos laikotarpį.
Atliekų tvarkymas – rimta problema
Remiantis naujausio Ispanijoje atlikto burnos sveikatos tyrimo duomenimis, maždaug 75 proc. vyresnių nei 45 metų suaugusiųjų burnoje turi plombų, kurių didžioji dauguma yra padengtos sidabro amalgama. Europiečių dantyse vis dar yra šimtai tūkstančių tonų amalgamų, ypač Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nes šios šalys anksčiau ją naudojo daugiausiai. Panaši situacija ir Graikijoje, Lenkijoje.
Jei pažvelgtume į Daniją, 2019 m. kasmet amalgama vis dar buvo plombuojama 30 000 dantų, o 2023 m. sidabrine amalgama buvo plombuota 13 914 dantų. Nepaisant mažėjančių skaičių, Danijos pacientų asociacija prieš kenksmingas dantų medžiagas mano, kad tai vis dar yra problema, o galimybę rinktis amalgamas kaip būtinąją alternatyvą vadina klaida.
Šioje Skandinavijos šalyje dantų amalgamos atliekos priskiriamos prie „pavojingų“ ir yra tvarkomos licencijuotuose atliekų tvarkymo įrenginiuose. Jos Aplinkos ministerijos teigimu: „Surinkus atliekas, jos eksportuojamos į kitas ES šalis, kur jos deponuojamos druskų kasyklose arba, jei įmanoma, perdirbamos. Šių plombų perdirbimas taip pat kelia didelį susirūpinimą Lenkijoje, kur nedideliame Nowosiółki kaime kilo protesto akcija, nes norima įrengti amalgamų sąvartyną ir baiminamasi, kad gyvsidabris pateks į upę. Vos 70 namų ūkių turinčiame kaime, apsuptame derlingos žemės, vietos politikui priklausančiame žemės sklype norima statyti plombų saugyklą, kurios statybą finansuotų Vokietijos kapitalo įmonė.
Graikijoje Sveikatos priežiūros tarnyba dažnai tikrina odontologų praktikos vietas, o pažeidimo atveju skiriamos baudos. Tvarkymą vykdo privačios bendrovės, nes jokia valstybinė įstaiga šios pareigos neprisiima. Baudos už netinkamą amalgamų tvarkymą prasideda nuo 3 000 eurų ir siekia iki 60 000 eurų.
