Skanduodami ir nešini plakatais, raginančiais nepamiršti oro taršos problemų bei vargingiau gyvenančių piliečių, aktyvistai ragino sostinės valdžią „nepadaryti klaidos“, susiklosčiusią situaciją vadino cirku, o į dialogą nesileidusius valdžios atstovus – bailiais ir lepšiais.
„Tie, kurie nesinaudoja viešuoju transportu, neturėtų spręsti ir apie jo kainas“, – sprendimu piktinosi protesto dalyvė.
Jai pritarė ir senjorė Irena. Anot jos, didžiausia problema ne pats kainų augimas, bet augimo tempas.
„Galėjo branginti viešojo transporto bilietus 10, 20, 30, na, 50 procentų, o ne 100 procentų. Dabar naikina pusvalandinius bilietus ir dar aiškina, kad dabar važinėsite pigiau. Nieko nepigiau. Per pusvalandį iš savo gyvenamosios vietos galiu pusę miesto apvažiuoti, tai čia nesąmoningi sprendimai. Mes senjorai su tuo nesutinkame“, – tvirtino Irena.
Vienas iš renginio organizatorių Tomas Marcinkevičius-Baronas akcentavo, kad viešuoju transportu daugiausia važinėja nepasiturintys miesto gyventojai. Todėl, tęsė jis, padidintos kainos labiausiai ir atsilieps socialiai pažeidžiamiems miestiečiams.
„Jeigu trūksta pinigų, tai gal reikėtų ieškoti iš tų, kurie gali daugiau mokėti, gali sau leisti, o ne iš tų, kurie ir taip skaičiuoja eurus, kad mėnesio gale jų užtektų“, – aiškino organizatorius.
Pagal dabartinį įmonės JUDU siūlymą, kai kurių rūšių bilietai brangtų beveik dvigubai, pavyzdžiui, vienkartinio 30 minučių bilieto kaina būtų didinama nuo 0,65 iki 1,25 euro, o 60 minučių – nuo 0,9 iki 1,75 euro. Ilgalaikis 30 dienų bilietas bilietas brangtų nuo 29 iki 45 eurų, 1 dienos bilieto kaina nuo 5 eurų kiltų iki 7,5 euro. Įmonės atstovai dar anksčiau pasipiktinusiems vilniečiams teisinosi, kad kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2013 metų, o pakeitus jas, miestas kasmet surinktų papildomus 20 mln. eurų, kurie būtų skirti infrastruktūros atnaujinimui.
Kaune kainos kol kas nesikeis
Kol Vilniaus savivaldybė susiduria su miestiečių pasipiktinimu, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius leidžia suprasti, kad kainos turi būti peržiūrimos reguliariai, o kriterijai vertinami nuosekliai.
„Kaune bilietų kainos paskutinį kartą buvo keistos 2018 m. Nuo to laiko minimalus atlyginimas padidėjo 2,7 karto, energetinių išteklių kainos didėjo (nuo sausio 1 d. padidėjęs dyzelinio kuro akcizas). Vertinsime šiuos faktorius, tačiau artimiausiu metu pakeitimų neplanuojame“, – teigia jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad viešojo transporto paslaugos skirtos užtikrinti judumo galimybę bet kuriam visuomenės nariui – tai socialinės lygybės klausimas, kurį stipriai akcentavo ir Vilniaus protestuotojai.
„Tik apie 30 proc. visų bendrovės „Kauno autobusai“ gaunamų pajamų sudaro pajamos iš bilietų pardavimo, o likusią sąnaudų dalį dengia kompensacijos už lengvatinių bilietų pardavimą ir subsidijos, skirtos keleivių vežimo nuostoliams padengti, kurias dengia Kauno miesto savivaldybė“, – atskleidžia pašnekovas.
Kaune vienkartinis viešojo transporto bilietas be nuolaidos kainuoja 1 eurą, įsigyjant jį pas vairuotoją, arba 0,70 Eur perkant bilietą mobiliojoje aplikacijoje. Pastarasis variantas suteikia galimybę nemokamai persėsti į kitą autobusą ar troleibusą per 30min nuo kelionės pradžios.
Vidurio ir Pietų Europoje – brangiau
Ispanijos sostinėje Madride viešojo transporto bilietas gali kainuoti nuo 1,50 iki 3 eurų, priklausomai nuo pasirinkto transporto tipo. Šalies viešojo transporto sistema decentralizuota, todėl skirtinguose regionuose kainos taip pat ženkliai skiriasi. Visgi, daugiausi diskusijų kelia ne pačios kainos, o taikoma nuolaidų sistema.
Portalo „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijoje kilo diskusijos dėl viešojo transporto bilietų kainų sumažinimo pratęsimo. Centrinė valdžia taikė nuolaidas nuo 30 proc. iki 50 proc., tačiau dėl nepakankamo palaikymo parlamente įstatymo projektas nebuvo patvirtintas, todėl bilietų kainos daugelyje regionų galėjo grįžti į pradinį lygį. Kai kurios vietos valdžios institucijos nusprendė pačios finansuoti nuolaidas – pavyzdžiui, Madridas iš savo lėšų išlaikė 50 proc. nuolaidą 10 kelionių bilietams ir 60 proc. nuolaidą mėnesiniams bilietams. Vėliau centrinė valdžia iš dalies atkūrė subsidijas, finansuodama 30 proc. bilieto kainos pirmąjį pusmetį ir 20 proc. antrąjį 2025 m. pusmetį.
Standartinis viešojo transporto bilietas Romoje siekia 1,50 euro ir tokia kaina galioja jau ketverius metus. Tiesa, portalo „OBCT“ žurnalistai atkreipia dėmesį į prastą miesto transporto kokybę ir patikina, kad sostinėje susisiekimas toli gražu ne brangiausias.
„Viešasis transportas Romoje garsėja prasta infrastruktūra – mieste, kuriame gyvena 2,7 mln. žmonių, yra tik trys metro linijos, keletas tramvajų maršrutų, o pagrindinė sistema remiasi autobusais, kurie dažnai vėluoja ar įstringa spūstyse. Tuo tarpu Milane viešasis transportas yra efektyvesnis, bet ir brangesnis: standartinis 90 min. bilietas kainuoja 2,20 eurų, mėnesinis abonementas – 39 eurus, o metinis – 330 eurų“, – teigia Lorenzo Ferrari.
Austrijos sostinėje Vienoje už vienkartinį viešojo transporto bilietą teks pakloti 2,40 euro. Paskutinis kainos pokytis įvyko 2018 metais. Portalo „Der standard“ duomenimis, labiausiai pasisekęs metinio bilieto sprendimas, įvestas 2012 metais ir dvigubai išauginęs viešojo transporto. Vienoje metinis bilietas kainuoja lygiai eurą per dieną – 365 eurus. Nepaisant diskusijų apie kainas, miesto meras Michaelis Ludwigas patikino, kad metinio bilieto kaina nesikeis bent iki 2026 metų.
Rumunijoje kainos irgi padvigubėjo, o čekai aktyviai diskutuoja
Prahoje viešojo transporto kaina siekia 30 kronų už pusvalandį ir ir 40 kronų už 90 minučių kelionę. Tai atitinkamai sudaro 1,19 ir 1,59 eurus. Vienkartiniai bilietai brango 2021 metais.
Svarbiausias svarstomas pokytis – metinio abonemento kainos padvigubinimas nuo 145,3 eurų iki 290,61 eurų. Nors portalo „Denik Referendum“ duomenimis galutinio sprendimo dar nėra, kai kurie politikai teigia, kad dėl didėjančių išlaidų nuo 2015 metų nekintanti kaina tapo nebetvari, nes bilietų pajamos sudaro tik apie 15 proc. viso transporto biudžeto.
Pigiausiai iš apžvelgtų šalių važinėja Rumunijos gyventojai. Paskutinis kainų kilimas įvyko 2021 m. liepą, kai bilieto kaina daugiau nei padvigubėjo: nuo 1,3 iki 3 lėjų. Bukarešte viešojo transporto (autobusų, tramvajų, troleibusų) bilietas 90 minučių kelionei kainuoja 3 lėjas (0,6 euro), o metro ir viešojo transporto integruotas bilietas 120 minučių – 5 lėjas (1 eurą). Nors iš išbrangęs, tačiau pigus čia liko ir susisiekimas metro. Vienkartinis metro bilietas kainuoja 5 lėjas (1 eurą). Metro kainos pakilo „Metrorex“ siūlymu dėl mažėjančio subsidijavimo ir augančių energijos sąnaudų, o nuo sausio 1 d. bilietų kainos padidėjo 66 proc. Portalo „HotNews“ žurnalistas Sebastian Pricop pažymi, kad „Metrorex“ priklauso Transporto ministerijai, o ne miesto savivaldybei.