„Nors pastaraisiais metais nelaimių darbe po truputį mažėja, bet per 2024 m. net du kartus buvo fiksuotas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe protrūkis – per birželio ir liepos mėnesius įvyko 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, o spalio pradžioje per savaitę darbe žuvo net 3 darbuotojai“, – atkreipia dėmesį VDI specialistai.
Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 4 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos ir remonto (4 mirtini ir 24 sunkūs nelaimingi atsitikimai), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 6 sunkūs), žemės ūkio darbai (10 sunkių), techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 mirtini ir 6 sunkūs), miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).
Daugiausia problemų kelia statybos sektorius
Portalo „El Confidencial“ duomenimis, reikšmingai sumažėjęs mirčių skaičius darbo vietoje šalyje fiksuotas tik pandemijos laikotarpiu, 2020 metais. Visgi, statistika rodo, kad įprastai darbo vietoje gyvybės netenka vidutiniškai 600 asmenų per metus, 2023 metais tokių incidentų fiksuota 616. Nors skaičius reikšmingai aukštas, mirtys darbo vietoje sudaro tik 0,1 proc. visų susižalojimų darbe.
Ispanijos tarnybų duomenimis, 2023 metais užregistruoti 647 495 nelaimingi atsitikimai darbe, kurie pareikalavo žmonių gyvybių arba laikino nedarbingumo suteikimo. Daugiau nei 80 proc. jų įvyksta darbo metu, likusieji – keliaujant į darbą ar po jo.
Rizikingiausiu sektoriumi šalyje laikomos statybos. Susižalojimų atveju čia fiksuojama dvigubai daugiau nei kitose srityse. Tuo tarpu tiek Prancūzijos, tiek Ispanijos specialistai pažymi, kad dažniausiai susižalojimai ar mirtys nutinka dėl atidumo stokos. Prancūzijoje daugiau nei pusė incidentų įvyko dėl susidūrimo su judančiais objektais ar kritimo iš didelio aukščio. Ispanijoje – trečdalis nelaimingų atsitikimų įvyko dėl fizinio pervargimo, mažesnę dalį lėmė smūgiai ar susidūrimai su nejudančiu objektu, likę nutiko dėl susidūrimų su judančiu objektu.
Lietuvoje fiksuojama, kad daugiausiai žalos, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus, irgi padaro pačių darbuotojų aplaidumas. Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis VDI inspektoriai nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių, be to, dažnai ir patys darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų ir taip rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.
„Labai apmaudu, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Lietuviai gali skųstis ir nedirbti, o prancūzai ugdo darbdavių sąmoningumą
VDI specialistai atkreipia dėmesį, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta galimybė atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų.
Paklausus kiek ir kokių darbuotojų skundų buvo registruota, VDI atstovai patikino, kad konkrečių atvejų duomenų nekaupia. Visgi, pagal institucijos pateiktus atvirus duomenis matyti, kad praėjusiais metais nustatyta daugiau nei 21 000 atvejų, kuomet įmonėse pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos principai.
Tuo tarpu Prancūzijoje jau kurį laiką vykdoma ilgalaikė vyriausybinė kampanija, kurią planuojama baigti dar šiais metais. Ji apima prevenciją ir informuotumo didinimą, ypač pabrėžiant, kad atsakomybė tenka darbdaviams. Joje taip pat bus pateiktas specialus kovos su profesinėmis ligomis planas.