Saugų ir atsakingą vaikų naudojimąsi informacinėmis technologijomis skatinančios iniciatyvos „Aukštyn galvas“ autorė, tėvų, pedagogų ir su vaikais dirbančių specialistų konsultantė Giedrė Kisielė sako, kad tos valstybės, kurios vienokiu ar kitokiu būdu bando reguliuoti šią sritį, elgiasi išmintingai, o sąmoningumo skatinimas per valdžios reguliavimą jau yra būtinybė.
Ji taip pat pažymi, kad vaikų ir paauglių įsitraukimas į socialinius tinklus yra peržengęs normalumo ribą ir labai dramatiškai nusikėlęs į ankstyvą vaikystę.
Siekiama didinti minimalų amžių, nuo kurio būtų galima susikurti paskyrą socialiniuose tinkluose
Australija pirmoji pasaulyje priėmė įstatymą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų amžiaus asmenims naudotis socialine žiniasklaida, rašo „The Guardian“.
Įstatymo projektu draudžiama socialinės žiniasklaidos platformoms leisti jaunesniems nei 16 metų asmenims jomis naudotis. Įstatymo nepaisančioms įmonėms gresia iki 50 mln. Australijos dolerių (apie 30 mln. Eur) baudos.
Vis dėlto įstatyme nepateikiama informacija apie tai, kaip tiksliai jis bus įgyvendintas, tik nurodoma, kad bendrovės turės imtis pagrįstų priemonių užtikrinti, kad vartotojai, besinaudojantys socialine žiniasklaida, yra 16 metų amžiaus arba vyresni. Pabrėžiama, kad išsami informacija apie įstatymo įgyvendinimą bus pateikta vėliau, 2025 m. viduryje užbaigus amžiaus tikrinimo technologijos bandymą. Įstatymo projektas įsigalios po 12 mėnesių.
Įstatymo projekte taip pat tiksliai nenurodoma, kokioms kompanijoms teisės aktas bus taikomas, nors komunikacijų ministrė Michelle Rowland pažymėjo, kad draudimas greičiausiai bus taikomas Snapchat, TikTok, X, Instagram, Reddit ir Facebook, ji pridūrė ir tai, kad „YouTube“ nebus įtrauktas dėl savo svarbios švietimo paskirties.

Naujas įstatymas buvo parengtas reaguojant į leiboristų premjero Anthony Albanese’o teiginį apie aiškų priežastinį ryšį tarp socialinės žiniasklaidos naudojimo ir žalos jaunų australų psichikos sveikatai.
Vis dėlto mokslininkai, politikai ir teisių gynimo grupės įspėjo, kad šis draudimas – toks, kokį jį šiuo metu numato Australijos vyriausybė, – gali duoti atvirkštinį efektą, pastūmėti paauglius į tamsųjį internetą arba priversti juos jaustis dar labiau izoliuotais. Be to nuogąstaujama dėl to, kaip šis draudimas veiks praktiškai. Nerimaujama, kad įstatymo priėmimo procesas buvo pernelyg skubotas ir kad, jei naudotojų bus prašoma patvirtinti amžių, socialinės žiniasklaidos bendrovėms gali būti perduoti vertingi asmens duomenys.
Ispanija svarsto panašius veiksmus kaip ir Australija. Šalies vyriausybė rengia teisės aktą, pagal kurį socialinės žiniasklaidos paskyros susikūrimo amžius būtų padidintas nuo 14 iki 16 metų, technologijų bendrovės taip pat raginamos įdiegti amžiaus tikrinimo sistemas.
Ispanija taip pat siūlo išmaniuosiuose telefonuose įdiegti vaikų kontrolės priemones tėvams ir vykdyti nacionalinę švietimo kampaniją, kuri padėtų vaikams ir paaugliams orientuotis socialinėje žiniasklaidoje.
Ekspertų komitetas neseniai paragino vyriausybę apsvarstyti galimybę Ispanijoje parduodamus skaitmeninius prietaisus pažymėti įspėjamąja etikete, kurioje vartotojai būtų informuojami apie su socialine žiniasklaida ir skaitmeniniais prietaisais susijusią riziką sveikatai.

Be to, 2023 m. rudenį tėvai Barselonos Poblenou rajone įkūrė „WhatsApp“ grupę, kurioje susitarė atidėti amžių, nuo kurio vaikams duodamas telefonas, iki 16 metų. Jų iniciatyva „Paauglystė be mobiliųjų telefonų“ išplito Katalonijoje ir kitose Ispanijos dalyse.
„Daugiau nei 72 proc. Ispanijos vaikų, jaunesnių nei 12 metų amžiaus, jau turi išmanųjį telefoną. Kiekvieni metai, kai galima atidėti jo davimą vaikui, yra didelis laimėjimas“, – sakė projekto atstovė Núria González-Rojas.
G. Kisielė: valstybės, kurios bando reguliuoti šią sritį, elgiasi išmintingai
Saugų ir atsakingą vaikų naudojimąsi informacinėmis technologijomis skatinančios iniciatyvos „Aukštyn galvas“ autorė, tėvų, pedagogų ir su vaikais dirbančių specialistų konsultantė Giedrė Kisielė sako, kad tos valstybės, kurios vienokiu ar kitokiu būdu bando reguliuoti šią sritį, elgiasi išmintingai.
„Sąmoningumo skatinimas per valdžios reguliavimą turbūt jau yra būtinybė. Vyresnės kartos tėvai, kurie, pavyzdžiui, gimė sovietmečiu, dar yra patyrę vaikystę, paauglystę be technologijų, tad jie gali padėti vaikams augti ne vien tik su ekranais. Vis dėlto ši tėvų karta jau yra nueinanti, o jaunesnės kartos pačios užaugo su technologijomis, tad jų atstovams gali būti sudėtinga auginti savo mažamečius vaikus be ekranų“, – priduria specialistė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje įstatymais ši sritis nėra reglamentuota, tačiau kiekviena ugdymo įstaiga pati gali įvesti naudojimosi asmeniniais išmaniaisiais telefonais taisykles.
„Kaip jų yra laikomasi, vėlgi – kiekvienos švietimo įstaigos reikalas. Man gana dažnai tenka lankytis įvairiose Lietuvos mokyklose, jose vesti pamokas, paskaitas mokiniams arba mokytojams. Matau, kad vienose mokyklose tai vyksta sėkmingai, kitose – nelabai, kai kuriose situacija – labai prasta“, – teigia ji.
„Išmaniųjų telefonų ribojimo tvarka labiausiai priklauso, visų pirma, nuo administracijos, nuo to, koks yra vadovų požiūris ir kaip jie bando tą problemą spręsti, taip pat nuo to, kokia kultūra ir vertybinės nuostatos mokykloje yra palaikomos“, – priduria specialistė.
Įnikimas į socialinius tinklus yra labai dramatiškai nusikėlęs į ankstyvą vaikystę
G. Kisielė pabrėžia ir tai, kad socialiniai tinklai pagal taisykles neturėtų būti prieinami jaunesniesiems nei 13 metų paaugliams. Vis dėlto, anot jos, dauguma pradinių klasių mokinių ir net darželinukai jau turi savo socialinių tinklų paskyras.
„Aišku, tos paskyros yra sukurtos melagingai, nenurodant faktinio amžiaus. Kitu atveju vaikams nebūtų galimybių jų susikurti“, – sako Delfi pašnekovė.

Specialistė taip pat pabrėžia, kad vaikų ir paauglių įsitraukimas į socialinius tinklus jau yra peržengęs normalumo ribą.
„Įnikimas į socialinius tinklus yra labai dramatiškai nusikėlęs į ankstyvą vaikystę, kada vaiko ir jo raidos uždaviniai yra visiškai kitokie. Jis turėtų pažinti pasaulį, save, aplinkinius visai kitaip, o ne per socialinius tinklus“, – priduria ji.
Vienais atvejais tai – probleminis interneto naudojimas, kitais – priklausomybė
G. Kisielė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos gaires asmenims nuo 16 metų, kaip ir suaugusiesiems, rekomenduojama praleisti ne daugiau nei 2–3 valandas „pramoginio“ laiko prie ekranų.
Anot jos, tiek laiko neturėtų sukelti žalos ar neigiamų pasekmių bet kokiai gyvenimo sričiai – nei fizinei sveikatai, nei socialiniams ryšiams, nei mokslams ar darbui.
Vis dėlto, anot specialistės, realybė yra kitokia.
„Tos 2–3 valandos išsitęsia iki 7– 8. Tai yra dvigubai-trigubai daugiau, nei rekomenduojama“, – pabrėžia ji.

Anot G. Kisielės, tokiu atveju ir pasekmės yra atitinkamos.
„Moksleivių įsitraukimas į mokomąją veiklą yra labai sumažėjęs, tai atsispindi ir rezultatuose. Mokytojai tikrai vargsta, jie turi kovoti, kad mokiniai per pamokas nesinaudotų išmaniaisiais telefonais asmeniniais tikslais“, – teigi ji.
Anot specialistės, nekontroliuojamai leidžiant laiką prie ekranų, gali atsirasti miego sutrikimų, susiformuoti neteisingi valgymo įpročiai.
„Miego sutrikimai stebimi ne tik tarp paauglių, bet ir mažesnių vaikų. Perteklinis laiko leidimas prie ekranų susijęs ir su netaisyklinga mityba. Kuo daugiau vaikai ar paaugliai būna prie ekranų, tuo labiau jie yra linkę maitintis nereguliariai, rinktis netinkamą maistą – dažniausiai yra pereinama prie greitų nesveikų užkandžių, saldintų gėrimų. Tokiais atvejais ir fizinis aktyvumas yra menkas, nes daug valandų yra sėdima, nejudama. Tuomet, aišku, atsiranda nutukimo, diabeto rizika. Arba priešingai – vaikas taip stipriai įsitraukia į veiklas internete, kad pradeda ignoruoti savo fiziologinius poreikius – valgymą, nuėjimą į tualetą ir kt.“, – vardija ji.
„Tie fiziologiniai poreikiai pradeda darytis antraeiliai, trečiaeiliai. Pirmą vietą užima ekranai. Vienais atvejais kalbame apie probleminį interneto naudojimą, kitais – apie priklausomybę“, – priduria ji.
Viskas prasideda nuo tėvų auklėjimo
G. Kisielė tai pat pabrėžia, kad tėvai, norėdami, kad vaikai praleistų mažiau laiko prie ekranų, pirmiausia turi atsakyti į klausimus, kaip jie nori auginti savo vaikus, kokia šeima nori būti, kas jiems yra svarbu.
„Nuo klausimo, ką mes iš tikrųjų norime sukurti savo šeimoje ir kokiomis vertybėmis vadovaujamės, turėtų prasidėti tėvų sąmoningumas“, – pabrėžia ji.

„Atsakius į jį, paaiškės tolimesni žingsniai. Norint būti šeima, propaguojančia aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, reikės susidėlioti dienotvarkę. Vadinasi, vaikai po pamokų tikrai turės kažkokius būrelius, pareigas, kad „tuščio laiko“ būtų kuo mažiau, nes „tuščias laikas“ įprastai reiškia buvimą prie ekranų“, – teigia specialistė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad jeigu tėvai patys tik kalbės apie perteklinio laiko prie ekranų galimą žalą, bet nebus vaikams pavyzdys, rezultatas irgi nebus pasiektas.
„Tai yra esminiai dalykai, visa kita – techniniai žingsniai: šeimoje susikurti taisykles ir susitarimus, kada ekranais yra naudojamasi, kiek prie jų praleidžiama laiko, kad valgio metu ir prieš miegą jokių ekranų, galbūt pasirenkama diena per savaitę ar mėnesį, kada ekranais visiškai nesinaudojama ir kt.“, – priduria ji.
Kai kurios šalys uždraudė naudotis išmaniaisiais telefonais mokyklose
Italijos pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų klasėse mokiniams visiškai uždrausta naudotis išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais net ir mokymo tikslais.
Švietimo ministras Giuseppe Valditara teigė, kad sprendimas buvo priimtas ne tik dėl ugdymo priežasčių, bet ir dėl tarp mokinių bei mokytojų kylančios įtampos, kurią šie prietaisai sukėlė, įskaitant atvejus, kai prieš mokytojus dėl išsakytų pastabų buvo naudojamas fizinis smurtas.

G. Valditara taip pat parėmė peticiją, kurioje raginama uždrausti jaunesniems nei 14 metų vaikams turėti mobiliuosius telefonus ir neleisti jaunesniems nei 16 metų asmenims kurtis profilių socialinės žiniasklaidos priemonėse.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ekspertų komandai pavedė parengti ataskaitą apie ekranų žalą vaikų gerovei. Jis taip pat pabrėžė, kad šalis turi susigrąžinti ekranų kontrolę, nes jie vaikus ne išlaisvina, o užsklendžia į save.
2024 m. balandį pateiktoje ataskaitoje rekomenduojama vaikų naudojimasi mobiliaisiais telefonais ir socialine žiniasklaida kontroliuoti keliais etapais: iki 11 metų – jokių mobiliųjų telefonų, nuo 11 iki 13 metų – mobilieji telefonai be interneto prieigos, iki 15 metų – telefonai su internetu, bet be prieigos prie socialinės žiniasklaidos. Joje taip pat siūloma vaikams iki trejų metų iš viso nesinaudoti skaitmeniniais prietaisais, kurie, pasak ekspertų, nėra būtini sveikai vaiko raidai.
Ataskaitoje ekspertai pabrėžia, kad vaikus reikia apsaugoti nuo technologijų pramonės pelno siekiančių strategijų, ir pridūrė, kad ekranai daro neigiamą poveikį vaikų regėjimui, miegui, medžiagų apykaitai, fiziniam aktyvumui, dėmesio koncentracijai ir kt.
E. Macronas pabrėžė, kad ministrai turėtų išnagrinėti rekomendacijas ir paversti jas veiksmais.
Daugumoje Prancūzijos mokyklų jau nuo 2018 m. draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais pamokų metu. Draudimas galioja pradinėms ir vidurinėms mokykloms – jas lanko 6–15 metų amžiaus mokiniai. Gimnazijos dėl draudimo gali spręsti savarankiškai.
Beveik 200 šalies vidurinių mokyklų 2024 m. žengė dar vieną žingsnį į priekį ir išbandė visišką „skaitmeninę pertrauką“. 50 000 mokinių turi palikti savo telefonus prie įėjimo į mokyklą ir pasiimti juos dienos pabaigoje.
Projektu siekiama pagerinti mokinių pasiekimus mažinant išsiblaškymą ir gerinant atmosferą mokyklose. Tokią praktiką ateityje planuojama pritaikyti visoje Prancūzijoje.
Rumunijos naujienų portalo „HotNews.ro“ žurnalistas David Bularca pažymi, kad šalyje iš mokinių gali būti paimti telefonai, jei jie jais naudojasi per pamokas be mokytojo sutikimo.
„Naujojo Mokinio statuto 15 straipsnyje teigiama, kad mokiniams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ar bet kokia kita elektroninio ryšio įranga pamokų metu, taip pat ugdymo veiklų, vykstančių už ugdymo įstaigų ribų, metu, išskyrus naudojimąsi jais ugdymo tikslais, mokytojui sutikus, pertraukų metu arba ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse aiškiai numatytose erdvėse“, – pažymi jis.

Žurnalistas taip pat atkreipia dėmesį, kad mokinių telefonai pamokų metu turi būti laikomi klasėje įrengtoje saugioje erdvėje, į kurią turi teisę patekti klasės vadovas arba mokyklos direktorius.
„Nesilaikant šių nuostatų, įrangą gali paimti ugdymo įstaigos mokytojai ir (arba) jų padėjėjai, kad pasibaigus tos dienos pamokoms ją privalomai grąžintų nepilnamečių tėvams ir (arba) teisėtiems atstovams arba mokiniams, atsižvelgiant į konkretų atvejį, pagal ugdymo padalinio vidaus taisykles. Šios nuostatos netaikomos įrangai, kuria leidžiama naudotis specialiųjų poreikių turintiems mokiniams“, – statutą cituoja D. Bularca.
Austrijos naujienų portalas „Der Standard“ informuoja, kad šalyje minimalus amžius, nuo kurio galima naudotis socialiniais tinklais, yra 14 metų. Vis dėlto nėra jokių mechanizmų, kurie leistų tai kontroliuoti. Taip pat nėra svarstoma galimybė šias taisykles pakeisti.
Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, Austrijos jaunimo ir kartų reikalų valstybės sekretorė Claudia Plakolm 2024 m. vasarį pareiškė, kad apie draudimus daug negalvoja.
„Socialinės žiniasklaidos platformos yra natūrali jaunimo gyvenimo dalis. Manau, kad mūsų darbas yra mokyti vaikus ir jaunuolius kritiškai vertinti tai, ką jie ten mato“, – sakė ji.