Vis dėlto tam, kad meningokokinės infekcijos plitimas būtų sustabdytas, ne visose Europos Sąjungos šalyse imamasi veiksmingiausių priemonių. Pavyzdžiui, Rumunijoje skiepai kūdikiams ne tik kad nėra privalomi ar rekomenduojami, bet ir valstybės nekompensuojami.
Savo ruožtu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymi, kad mūsų šalyje nuo 2018 m. pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis skiepijami kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos 3 vakcinos dozėmis: 3, 5 ir 12–15 mėn. Lietuvoje šis pokytis, pasak specialistų, lėmė ženklų sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimą.
Prancūzijoje plinta meningokokinė infekcija: įvestas privalomas kūdikių skiepijimas
Šiemet Prancūzijoje fiksuojamas ypač didelis meningokokinės infekcijos atvejų skaičius, praneša „Euronews“.
Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnyba informavo, kad sausio mėnesį užregistruoti 95, o vasarį – 89 infekcijos atvejai, ir pridūrė, kad skaičius yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais.
Agentūra taip pat nurodė, kad buvo nustatyti du dažniausiai pasitaikančių B grupės meningokokų protrūkiai: vienas – tarp studentų Lione, kitas – tarp šeimos narių ir studentų Reno mieste.
Praėjusiais metais Prancūzijoje buvo užregistruota 615 meningokokinės infekcijos atvejų – daugiausia nuo 2010 m.
Agentūra pridūrė, kad infekcijų padažnėjimas gali būti susijęs su sunkiu gripo sezonu, mat, jis didina meningito riziką.
Šalyje nuo 2025 m. sausio 1 d., reaguojant į meningito atvejų padažnėjimą, įsigaliojo naujas reikalavimas skiepyti kūdikius nuo ACWY ir B tipų meningokokų. Šiomis vakcinomis pakeista ankstesnė C tipo meningokokinės infekcijos vakcina, kuri buvo privaloma nuo 2018 m.
Kad būtų išvengta šios sunkios ir kartais mirtinos ligos, Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra taip pat ragina skiepytis 11–14 metų paauglius sustiprinamąja doze nuo A, C, W ir Y padermių.
Rumunijoje skiepai kūdikiams nuo meningokokinės infekcijos nėra kompensuojami
Vasario 27 d. Uricani mieste, Hunedoaros apskrityje, Rumunijoje, nuo meningokokinės infekcijos sukelto meningito mirė penkiametis berniukas, praneša šalies naujienų portalas „Hotnews“.
Šeimos gydytojas ir Nacionalinės šeimos medicinos draugijos Vakcinologijos grupės koordinatorius Gindrovel Dumitra teigia, kad meningito atveju pacientai į ligoninę dažnai atvyksta praėjus kelioms valandoms po pirmųjų simptomų pasireiškimo, nors, anot jo, meningito atveju kelios prarastos valandos gali reikšti, kad padėti jau per vėlu.
„Liga vystosi žaibiškai, ji gali baigtis mirtimi per keletą valandų ar dieną“, – pabrėžia gydytojas.
Anot jo, vienintelis tikrai veiksmingas būdas išvengti infekcijos – skiepai.
Vis dėlto, kaip informuoja „Hotnews“, vakcina nuo meningokokinės infekcijos Rumunijoje vaikams ne tik kad neprivaloma, bet ir nėra rekomenduojama. Ji 100 proc. kompensuojama tik kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Gydytojas G. Dumitra teigia, kad idealus sprendimas meningito prevencijai būtų meningokokinės vakcinos įtraukimas į Nacionalinę skiepijimo programą, t. y. jos kompensavimas vaikams ir paaugliams.
Kadangi šalyje vakcina nuo meningokokinės infekcijos vaikams nėra rekomenduojama ir kompensuojama, nėra žinoma ir apie skiepijimo apimtis.
Lietuvoje vaikus pradėjus skiepyti nuo šios infekcijos, sergamumas ženkliai sumažėjo
Savo ruoštu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį sergamumo šia liga ir mirtingumo nuo jos rodikliai Lietuvoje keitėsi.
„2014 m. užregistruotas 71 meningokokinės infekcijos atvejis ir 5 mirtys, 2015 m. – 74 atvejai ir 7 mirtys, 2016 m. – 75 atvejai ir 7 mirtys, 2017 m. – 81 atvejis ir 11 mirčių, 2018 m. – 40 atvejų ir 5 mirtys, 2019 m. – 37 atvejai ir 6 mirtys, 2020 m. – 12 atvejų, 2021 m. – 11 atvejų, 2022 m. –13 atvejų ir 2 mirtys, 2023 m. – 21 atvejis ir 1 mirtis, 2024 m. – 15 atvejų“, – duomenis pateikia NVSC.
Institucija pažymi, kad 2018 m. pradėjus vaikus skiepyti nuo šios infekcijos, sergamumas ženkliai sumažėjo. 2017 m. sergamumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 0,73 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis skiepijami kūdikiai nuo B tipo meningokokinės infekcijos 3 vakcinos dozėmis: 3, 5 ir 12–15 mėn.
Vis dėlto NVSC pabrėžia, kad pastaraisiais metais paskiepytų nuo B tipo meningokokinės infekcijos vaikų (iki vienerių metų amžiaus) skaičius Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo lygio (2024 m. – 76,74 proc., 2023 m. – 76,20 proc.).
„Lietuvoje yra įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programa, kurios tikslas – užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų. NVSC, prisidėdamas prie šios programos įgyvendinimo, didina gyventojų informuotumą apie skiepų naudą ir užkrečiamų ligų pavojus, sudarydamas visuomenei galimybes gauti naujausią mokslu grįstą informaciją, stiprina bendradarbiavimą su medicinos ir ugdymo įstaigomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – naujienų portalui Delfi pažymi institucija.
Pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos taip pat rekomenduojama asmenims, planuojantiems keliauti į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis, kur ši infekcija yra paplitusi. Lietuvoje galima pasiskiepyti vakcinomis, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų.
Simptomai ne iš karto atpažįstami, liga per kelias valandas gali baigtis mirtimi
NVSC duomenimis, meningokokinė infekcija – tai ūminė bakterinė infekcija, kurios sunkiausios sukeliamos ligos formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ji susijusi su beveik puse bakterinio meningito atvejų. Skiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, X, Y, Z, W135 ir L. Multilocus. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Daugiausia atvejų pasitaiko Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, vadinamojoje „Afrikos meningito juostoje“. Pietų Sudanas ir Sudanas yra vienintelės rytų Viduržemio jūros regiono šalys, kurios patenka į šią juostą. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas. Europoje susirgimus jis sukelia retai, čia labiausiai paplitę B, C ir W tipai. Susirgimai dažnesni šaltąjį sezoną: rudens-žiemos-pavasario mėnesiais.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja nuo 2 iki 10 dienų (vidutiniškai 3–4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti kyla ir kitiems: sergantiesiems virusinėmis respiracinėmis ligomis, nusilpus imunitetui, esant stresui ir kita.
Ankstyvieji meningokokinės ligos ir peršalimo ligų požymiai panašūs: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Gali pasireikšti jautrumas šviesai, mieguistumas ir sumišimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas. Esant sunkiai ligos eigai galimos tokios komplikacijos kaip nuolatinis smegenų pažeidimas, klausos praradimas, inkstų nepakankamumas, būtinybė amputuoti rankas ar kojas arba lėtiniai nervų sistemos sutrikimai. Meningokokine liga susirgusių asmenų mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 15 proc., net ir esant skubiai medicininei intervencijai.
Gydyti meningokokinę infekciją naudojami antibiotikai. Sergantysis nebegali užkrėsti kitų asmenų praėjus 24 valandoms nuo tinkamo gydymo antibiotikais pradžios.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.