Situacija nedžiugina ir visoje Europoje. Štai Ispanijoje skaičiuojama, kad viešbučių ir restoranų sektoriuje kasmet sukuriama 14 proc. maisto atliekų. Dėl to sektorius kasmet patiria daugiau kaip 200 mln. eurų nuostolių. Dienraščio „El Confidencial“ duomenimis, į problemą žiūrimą rimtai, todėl sukurtas Maisto švaistymo ir nuostolių prevencijos įstatymas, kuriuo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto išmetimą. Į šį teisės aktą įtrauktos priemonės, kuriomis skatinamas maisto perskirstymas ir baudžiama už nereikalingą švaistymą. Pastebima, kad didelė dalis maisto iššvaistoma ir dėl personalo negebėjimo tinkamai paskirstyti ar perdirbti maisto produktus.

Austrijoje procentaliai prarandamo maisto kiekis panašus į Ispanijos. Jis siekia 10 proc., o būtent svetingumo sektoriuje išmetama per 50 000 tonų maisto kasmet. 2023 m. iš dalies pakeitus Atliekų tvarkymo įstatymą, mažmeninės prekybos įmonėms buvo įvesta prievolė teikti ataskaitas. Nuo tada jos kas ketvirtį Aplinkos ir klimato apsaugos ministerijai turi teikti ataskaitas apie tai, kiek maisto produktų išmetė ir kiek jų buvo paaukota. Deja, nebuvo atsižvelgta į problematiką svetingumo sektoriuje ir viešbučių bei restoranų pramonei toks ataskaitų teikimo reikalavimas netaikomas.
Ilgalaikio ir tęstinio bendradarbiavimo nėra
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Komunikacijos vadovė Miglė Petronytė pasakoja, kad organizacija per metus nuo išmetimo išsaugo 6700 tonų maisto, tačiau iš HoReCa sektoriaus išsaugotas maistas nesiekia net vieno procento.
„Sakyti, kad visai nebendradarbiaujame su viešbučiais ar kavinėmis tikrai negalime, tiesiog neturime pastovumo. Dažniausiai mus pasiekia likę dar galiojantys maisto produktai, taip pat kartais šios įmonės kreipiasi po didesnių švenčių, kai atlieka didesni kiekiai jau paruošto valgio ar atskirų ingredientų“, – pasakoja M. Petronytė.

„Maisto banko“ atstovė atkreipia dėmesį, kad organizuoti tarpininkavimą tarp stokojančių gyventojų ir svetingumo, viešojo maitinimo sektoriaus bandymų buvo, tačiau nelabai sėkmingų.
„Prieš kelis metus turėjome specialiai šiam sektoriui sukurtą platformą, kurioje kavinės ar viešbučiai galėdavo užregistruoti turimus likučius, mūsų komanda susisiekdavo ir paimdavo likusį maistą. Tai dažniausiai būdavo garnyrai – kibiras bulvių košės ar salotų, taip pat ne retai pasitaikydavo sriubų. Pagal maisto kiekius ir rūšį įvertindavome kur ir kam jis tinkamiausias ir ten jį nuveždavome – į labdaros valyklas ar senjorų organizacijas. Projektas labai populiarus nebuvo, jame intensyviai dalyvavo tik kelios dienos pietus teikiančios įstaigos. Iš vienos pusės jautėme, kad galbūt neturime tiek daug resursų jo viešinimui, iš kitos pusės – susidūrėme su galimai didele stigma tarp viešbučių ir restoranų. Daugelis jų sakydavo, kad maisto tiesiog nelieka“, – prisimena pašnekovė.
Užsienio kolegų patirtis šioje srityje pozityvesnė. Žurnalistas Andreas Danzer iš Austrijos naujienų portalo „Der Standard“ teigia, kad veikia bent keletas iniciatyvų, skatinančių maisto aukojimą, o jose dalyvauja ir smulkūs, ir gerai žinomi viešbučių tinklai: Sofitel“, „Pentahotel“, „Park Hyatt“ taip pat „Mercure“ ir „Accor“. Sukurtos specialios aukojimo platformos, pavyzdžiui „TooGoodToGo“ arb „Tafel Austria“, kuriose įmonės gali registruotis ir aukoti maisto likučius. Vien 2023 m. viena iš iniciatyvų išgelbėjo daugiau kaip 1 000 tonų maisto nuo utilizavimo.

Dažniau perdirba negu aukoja
Didžiausia Lietuvoje veikianti sanatorija „Eglės Sanatorija“ savo klientams įprastai siūlo „Viskas įskaičiuota“ maitinimo modelį, o savo puslapyje ypač akcentuoja maisto prieinamumą bet kuriuo dienos metu. Paklausti, kaip pavyksta koordinuoti maisto kiekius, pripažįsta – tai sudėtinga, tačiau bandoma išlaikyti sąmoningumą.
„Imamės prevencijos, kad maisto ruošimo metu ir po maitinimo susidariusių maisto atliekų skaičius būtų kuo mažesnis – samdome maisto technologus, kad optimizuotų valgiaraščius, apskaičiuotų maisto gaminimo kiekį, sudarytų prognozes ir pan. Klientams siūlome vis daugiau vegetariško, veganiško maisto. Daugumą produkcijos perkame iš vietinių ūkių ir vietinių tiekėjų, ji būna šviežesnė ir mažiau jos išmetama gamybos metu“, – priemonėmis dalinasi Komunikacijos projektų vadovė Audronė Mockienė.
Anot jos, maisto aukojimo praktika nėra įgyvendinama, tačiau tvarumo siekiama maisto atliekas pritaikant antriniame panaudojime.
„Maisto atliekas atiduodame utilizavimui – atliekų tvarkymo centras iš jų gamina kompostą, jo gaminimo metu surinktas išsiskyrusias dujas panaudoja elektros ir šilumos gamybai, o utilizavimui atiduotą panaudotą aliejų ir riebalus panaudoja biodyzelino gamybai“, – atskleidžia pašnekovė.

Skatina ieškoti sprendimų
Pasak M. Petronytės, galimybė aukoti maisto produktus yra, reikia tik abipusio supratimo ir įsitraukimo, o „Maisto bankas“ lanksčiai ir pozityviai vertina įvairias iniciatyvas.
„Bendradarbiavimas tarp „Maisto banko“ ir sveikatingumo sektoriaus ne tik įmanomas, tačiau ir labai sveikintinas. Jei per prieš kelis metus visą surinktą, dažniausiai jau pagamintą maistą, mums tekdavo pristatyti į kitas mūsų remiamas labdaros organizacijas, šiuo metu patys jį galime išdalinti. Klaipėdoje, Tauragėje per labdaros valgyklas ar Vilniuje esančią maisto perdirbimo virtuvę, kurioje taip pat gaminamas ir šiltas maistas stokojantiems žmonėms. Be to šiuo metu turime ir 41 maisto atiduotuvės tinklą, kuriose kasdien lankosi daugybė žmonių. Neabejotinai, kad ir sveikatinimosi sektoriuje likęs maistas šiems žmonėms būtų aktualus, o neturintiems galimybės gamintis patiems tai gali būti ir tikru išsigelbėjimu“, – būtinumo dalintis svarbą akcentuoja pašnekovė.