R. Malašauskas: žmonės kartais neįsivertina, kur papuola
30 metų darbo paramediku patirtį skaičiuojantis R. Malašauskas pažymi, kad skubios pagalbos paramediko darbas yra itin sunkus.
„Būna, 12–24 valandas dirbi, judi. Be to, kiekvienas iškvietimas turi savo iššūkių, kelia stresą. Būna ir labai sudėtingų situacijų, kai reikia galvoti, kaip padėti žmogui, o ne visuomet pavyksta tai padaryti. Gaivinimai taip pat ne visada būna sėkmingi“, – patirtimi dalijasi specialistas.
„Galbūt žodis „paramedikas“ skamba gražiai, bet žmonės kartais neįsivertina, kur papuola. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės nusprendžia nebetęsti karjeros šioje srityje, kai pamato, kad yra labai sunku – autoįvykiai, kraujas, nutrauktos galūnės. Reikia šaltų nervų. Ne visi atlaiko, ne visiems šis darbas tinka. Stresas padaro savo“, – sako jis.
Apie 40 proc. besimokančiųjų nutraukia mokslus arba neišlaiko asmens įgytų kompetencijų vertinimo
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė N. Pileičikienė priduria, kad ir šios specialybės studijos yra sudėtingos, o vienas iš didžiausių iššūkių, vykdant paramedikų rengimo programą, yra vis dar gajus stereotipas, kad mokytis profesinėje mokykloje paprasta ir lenga.
„Pasirinkę paramediko profesiją ir įstoję mokytis, žmonės greitai supranta, kad nėra taip lengva, kaip įsivaizdavo. Ši profesija reikalauja itin plataus žinių ir įgūdžių spektro, atsakomybės, pasiryžimo bei tvirtų asmeninių savybių. Paramedikas turi išmanyti žmogaus anatomijos, fiziologijos, patologijos, ūmių ligų ir gyvybei pavojingų būklių etiologijos pagrindus, traumų mechanizmus ir požymius, pradinį ir specializuotą gaivinimą. Turi gebėti pagal kompetenciją teikti būtinąją medicinos pagalbą visų amžiaus grupių pacientams ūmių būklių, traumų ir nelaimingų atsitikimų metu“, – įvardija ji.
„Mokiniai, neįvertinę mokymosi turinio sudėtingumo, intensyvumo ir apimties, mokslų eigoje susiduria su pasiryžimo ir motyvacijos stoka, todėl apie 40 proc. besimokančiųjų nutraukia mokslus arba neišlaiko asmens įgytų kompetencijų vertinimo“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė.
Situacija gerėja
Savo ruožtu R. Malašauskas akcentuoja, kad apskritai paramedikų situacija Lietuvoje gerėja.
„Kai greitoji susijungė, tapome kaip vienetas. Prieš tai buvo 49 skirtingos greitosios. Dabar dirbame kaip viena sistema. Taip pat kuriamas kompetencijų centras, bus organizuojami mokymai, nors ir šiuo metu rajonuose jie yra suteikiami“, – teigia specialistas.
Defli primena, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. oficialiai darbą pradėjo naujoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP įstaigos sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune. Sukūrus naują organizaciją gyventojams pagalba teikiama vadovaujantis vienodais standartais, greitosios pagalbos darbuotojams gerinamos darbo sąlygos.
Naujosios Tarnybos administracija veikia Kaune, ji turi keturis regioninius padalinius: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kurie koordinuoja greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje. Tarnyba vienija beveik tris tūkstančius darbuotojų – gydytojų, paramedikų, vairuotojų, kitų specialistų.
Be to, nuo vasario 26 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministrės įsakymo pakeitimams dėl greitosios medicinos paslaugų iškvietimų įvertinimo, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka.
Lyginant su ankstesniu reglamentavimu, pasikeitimai susiję su detalesniu pacientų būklės aprašymu. Skambučio metu GMP dispečeris, išklausęs ir surinkęs informaciją apie pacientą, taip pat įvertinęs jo būklę pagal gyvybinius parametrus telefonu, priskiria iškvietimą atitinkamai reagavimo kategorijai arba pataria dėl tolimesnio gydymo plano, siekdamas suteikti geriausią įmanomą pagalbą pacientui. GMP iškvietimai skirstomi į keturias reagavimo kategorijas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklės sunkumą.
Toks detalumas leis GMP dispečeriams priimant skambutį tiksliau identifikuoti pagalbos poreikį. Tarnyba tikisi, kad tai padės vienodinant GMP pagalbos reagavimo laiką visoje Lietuvoje, padidins skubios pagalbos rezultatyvumą ir efektyvumą bei leis plėtoti Tarnybos konsultacinę veiklą.
Bulgarijoje greitosios pagalbos automobilio tenka laukti valandų valandas
Bulgarijoje situacija – kitokia nei Lietuvoje. Šioje valstybėje paramedikų darbo sritis, priešingai nei Lietuvoje, nėra tinkamai reglamentuota, nenustatytos paramedikų pareigybės, jie nėra priimami į darbą. Tokia situacija kelia iššūkių visai sveikatos apsaugos sistemai – greitosios pagalbos komandų trūksta net didžiuosiuose miestuose, o specialistų gali tekti laukti ir keletą valandų, šalies naujienų portalui „Mediapool“ sakė Bulgarijos paramedikų sąjungos pirmininkė Iva Pehlivanska.
Anot jos, šalyje yra apie 2 800 parengtų trečio ir ketvirto lygio paramedikų, tačiau iš jų dirba vos apie 400, daugiausia greitosios medicinos pagalbos skyriuose. Didžiulis paramedikų profesijos žmogiškųjų išteklių potencialas greitosios medicinos pagalbos sistemoje šiuo metu nėra išnaudojamas, nors joje kritiškai trūksta gydytojų ir slaugytojų – joje nuolat trūksta 500 specialistų.
Anot jos, problemą lemia tai, kad paramediko profesija Bulgarijos teisės aktuose nėra tinkamai reglamentuota, nėra aiškiai įvardintos ir paramedikų atsakomybės.
„Kiekvienas skubios pagalbos centras turi autonomiją ir pats sprendžia, ar įdarbinti paramedikus, ar ne. Didžiuosiuose miestuose įprastai žinoma, kaip paramedikai dirba ir kad jie gali būti labai reikalingi teikiant skubią medicinos pagalbą. Vis dėlto Bulgarijoje ši profesija nėra tinkamai reglamentuota (…)., – aiškino I. Pehvlivanska.
„Valstybė turėtų atkreipti dėmesį į šią problemą, nes tiesa ta, kad trūksta greitosios pagalbos komandų, jų nepakanka net didžiuosiuose miestuose. Kartais greitosios pagalbos automobilio tenka laukti valandų valandas, net ir tada, kai paciento būklė – kritinė“, – sakė ji.
Bulgarijos paramedikų sąjunga: jei institucijos mūsų neišgirs, kreipsimės į Europos Komisiją
Pagal dabartinę reguliavimo sistemą Bulgarijoje paramedikas nelaikomas medicinos specialistu, nors ir turi medicininį išsilavinimą bei dirba greitosios pagalbos automobiliuose ar skubios pagalbos skyriuose. Be to, paramedikas neturi aiškaus pareigybių aprašymo, vadinasi, neaišku, kokios yra jo pareigos ir įgaliojimai. Dėl to jis yra pažeidžiamas, nes nors ir neturi rašytinių įgaliojimų, teisinė atsakomybė tenka jam, rašo „Mediapool“.
Paramedikų profesinė organizacija reikalauja, kad šios profesijos būtų mokoma aukštosiose mokyklose, o paramedikai būtų pripažinti medicinos specialistais.
„Naujos profesijos kūrimas pirmiausia prasideda nuo švietimo reglamentavimo. Bulgarija nuėjo priešingu keliu: kol paramedikų rengimas nebuvo reglamentuotas, nukopijavome kai kuriuos europinius modelius, kurie mūsų šalyje visiškai netinka. Dabar absolventai susiduria su didelėmis tų modelių įgyvendinimo problemomis. Jau dvejus su puse metų bandome tai pakeisti“, – sako I. Pehlivanska.
„Norime, kad ši profesija būtų reglamentuota, kad būtų sukurti nauji valstybiniai švietimo reikalavimai, kurie atitiktų realų paramedikų rengimą Europos lygmeniu. Be to, norime, kad būtų sukurtas įsakymas, reglamentuojantis profesinę veiklą, kurią paramedikai gali vykdyti savarankiškai arba komandoje, taip pat papildyti pagrindinius sveikatos apsaugos įstatymus“, – nurodė ji.
„Kitas mūsų žingsnis, jei institucijos mūsų neišgirs, – kreiptis į Europos Komisiją, nes dėl paramediko profesijos šalyje buvo pažeisti du reglamentai (…)“, – sakė Bulgarijos paramedikų sąjungos pirmininkė.
Skubios pagalbos paramedikų trūksta ir Lietuvoje
Savo ruožtu Lietuvos paramedikų asociacijos vadovas R. Malašauskas patikslina, kad Lietuvoje dirba dviejų lygių paramedikai.
„Tie, kurie jau baigė bakalauro arba magistrantūros studijas ir nori įveikti paramediko profesinio mokymo programą bei įgyti papildomą profesiją, mokosi 1,5 meto. Skubios medicinos pagalbos mokomasi 3 metus, šių specialistų kompetencijos yra aukštesnės“, – paaiškina jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, skubiosios medicinos pagalbos profesinio bakalauro studijų programą Lietuvoje teikia trys aukštosios mokyklos – Kauno, Šv. Ignaco Lojolos ir Panevėžio kolegijos. Paramediko profesinio mokymo programą teikia ugdymo institucijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Zarasuose.
Kauno kolegijos duomenimis, kolegijas baigusieji paramedikai turi aukštesnes kompetencijas, įgyja profesinį bakalaurą ir gali dirbti, pavyzdžiui, GMP pažangaus gyvybės palaikymo brigadose lygiaverčiai kaip ir slaugytojai baigusieji skubiosios medicinos pagalbos specializaciją, profesines mokyklas baigę paramedikai tokios kompetencijos neturi, ir dirba pradinio gyvybės palaikymo brigadose.
R. Malašauskas pažymi, kad skubios pagalbos paramedikų Lietuvoje trūksta.
Paklaustas, kodėl susiklostė tokia situacija, specialistas pažymi, kad šiuo metu jų yra paruošiama per mažai.
„Manau, kad kolegijos, ypač tos, kurios susijusios su medicina, turėtų ruošti daugiau specialistų“, – teigia jis.
„2018 m. išėjo pirma skubios pagalbos paramedikų laida. Mūsų dar nėra tiek daug paruošta. Be to, šios srities specialistus ruošė tik viena mokymo įstaiga, prieš tris metus tai daryti pradėjo ir Kauno kolegija. Po truputį įsivažiuos ir specialistų atsiras daugiau“, – priduria R. Malašauskas.
Vis dėlto Delfi pašnekovas sako, kad rinktis šios specialybės nemotyvuoja ir atlyginimai.
„Atlygis tikrai nėra išsvajotas, nors darbas sunkus. Tai atbaido jaunimą“, – įžvalgomis dalijasi jis.