Tyrimai rodo, kad apmokamos vaiko priežiūros atostogos yra susijusios su mažesniu kūdikių mirtingumu, padidėjusiu moterų dalyvavimu darbo rinkoje, nesibaiminant dėl savo karjeros ir net augančiu gimstamumu. Tačiau nėra vieningos nuomonės, kiek valstybės finansuojamas laikotarpis turėtų trukti.
Lietuvoje 2023 metais atnaujinta sistema apibrėžia galimybę vaiko priežiūros atostogomis naudotis iki kol vaikui sukaks treji, tačiau išmokos gali būti mokamos tik pirmus dvejus metus. Sodros duomenimis, pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis vieneri, mamai arba tėčiui mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti iki antrojo vaiko gimtadienio, išmoka paskirstoma į dvi dalis: pirmaisiais metais mokama 54,31 proc., antraisiais – 31,03 proc. buvusio kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Atnaujintoje tvarkoje siekiama į vaiko priežiūrą įtraukti ir tėčius. Jiems suteikta galimybė pasiimti 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius, arba rinktis pilnas vaiko priežiūros atostogas, neperleidžiamus mėnesius atiduodant mamai. Tiesa, pastarasis variantas Lietuvoje vis dar gana retas. Lietuvos verslo konfederacijos direktorė ir verslias moteris vienijančios asociacijos „Lyderė“ narė Ineta Rizgelė teigiamai vertina bandymus vaiko priežiūrą patikėti tiek mamoms, tiek tėčiams, tačiau mato ir šio sprendimo iššūkių.
„Neperleidžiami mėnesiai tėčiams – puiki, seniai Skandinavijos šalyse taikoma priemonė. Visgi, iš statistikos matome, kad nors pokytis vyksta, jis pakankamai lėtas. Tenka girdėti apie situacijas, kai tėčiui išėjus vaiko priežiūros atostogų, mama ima neapmokamas atostogas, kad liktų namuose ir padėtų buityje. Tokia praktika iškreipia pagrindinę šios priemonės paskirtį – skatinti tėvo įsitraukimą į vaikų auginimą bei sudaryti sąlygas moteriai išlaikyti ryšį su darbo rinka ir darbdaviu“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Visgi, ji pastebi, kad Švedijoje toks modelis taikomas nuo 1995 m., todėl akivaizdu, kad sisteminiai pokyčiai užtrunka ir neturėtume tikėtis staigių rezultatų ir Lietuvoje. Anot jos, svarbu ir toliau dirbti šia linkme, kad balansas tarp atsakomybių tarp vyrų ir moterų vaiko priežiūros srityje keistųsi.
Pastebimos ir neteisybės užuomazgos
Nors ir turime dosnią sistemą, tačiau neverta įsivaizduoti, kad vaiko priežiūros atostogų metu mamai ar tėčiui mokamos išmokos patenkina poreikius, ypač lyginant su iki tol gautu atlyginimu. I. Rizgelė atkreipia dėmesį, kad išmokoms taikomos lubos, todėl ypač geras pareigas užėmusiems asmenims karjeros tarpas tampa ne tik profesiniu, bet ir finansiniu iššūkiu. Be to, grįžti į darbus ir gauti papildomų pajamų leidžiama tik antraisiais vaiko priežiūros metais. Dirbantiems ir pirmaisiais – mokamas išmokos ir atlyginimo skirtumas, kas, pasak pašnekovės, yra absoliučiai ne motyvuojantis sprendimas.
„Mano nuomone, tvarka yra ydinga ir baudžia moteris, kurios nori išlaikyti profesinį aktyvumą. Žinau ne vieną atvejį, kuomet moteris turi galimybė dirbti lanksčiai ar nuotoliu ir galėtų palaipsniui grįžti į darbinį ritmą, užsidirbti, tačiau sistema to neskatina. Dėl to nukenčia ir pati moteris – nes ilgesnės pertraukos atitolina nuo darbo rinkos, mažina pasitikėjimą savimi, o svarbūs įgūdžiai su laiku blėsta. Nukenčia ir verslas, kuris dažnai stokoja darbuotojų ir nori išlaikyti glaudų ryšį su savo komanda“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, moterys, kurios užima vadovaujančias pareigas dažnai netenka galimybės pasinaudoti valstybės siūlomomis naudomis, nes jų ne tik netenkina siūloma išmoka, bet gąsdina atotrūkis karjeros prasme.
„Pateiksiu savo asmeninį pavyzdį – šiuo metu skaičiuoju penktą mėnesį darbe po vaiko priežiūros atostogų, arba, kaip pati vadinau, darbinės pertraukos. Į darbą grįžau, kai dukrai buvo vos penki mėnesiai. Vertinu, kad šiuo metu tarp verslus įkūrusių ar aukštas pareigas užimančių moterų tai gana įprasta praktika, žinau atvejų, kuomet moterys apskritai nedarė darbinės pertraukos. Kai esi vadovė ar valdai verslą, turi atsakomybę ne tik už save, bet ir už komandą, rezultatus, įmonės augimą. Tokiu atveju kelių metų pertrauka dažnai tampa nepraktiška“, – sako I. Rizgelė.
Praktikos itin skirtingos, o idealaus varianto nėra
Ispanijos portalas „El Confidencial“ palygino skirtingas vaiko priežiūros atostogų ir išmokų sistemas Europoje ir nustatė, viena dosniausių yra Švedija, kuri gimus vaikui siūlo 480 dienų apmokamų atostogų.
Rytų Europos šalys taip pat yra išsaugojusios gana ilgos trukmės vaiko priežiūros atostogas. Unicef duomenimis, taip yra Estijoje (85 savaitės), Vengrijoje (72 savaitės) ir Bulgarijoje (65 savaitės). Ilgos trukmės apmokamos atostogos ar papildomos skatinimo priemonės susijusios ir su aktyvesniu moterų dalyvavimu darbo rinkoje. Štai Vengrijoje 1949 m. dirbo 35 proc. moterų, o 1970 m. – 63,7 proc. Kadangi valstybė norėjo, kad gimtų daugiau vaikų, bet tuo pačiu, kad daugiau moterų būtų ir darbo rinkoje, 1967, 1973 ir 1985 metais buvo papildomos išmokos šeimai, įskaitant pailgintas mokamas vaiko priežiūros atostogas.
Dirbančioms, o ypač nuosavus verslu plėtojančioms moterims iššūkių kyla visose šalyse. Italijos portalo „OBCT“ kalbinta buvusios kepyklėlės savininkė Alice iš Triento miesto atskleidė, jog būtent ydinga vaiko priežiūros atostogų tvarka paskatino uždaryti verslą.
„Buvau vienintelė darbuotoja, rūpinausi tiekimu, kepimu ir pardavimais. Jei likčiau namie su vaiku, kas dirbtų kepykloje?“, – svarsto moteris, pridurdama, kad pamainos sau rasti nepavyko.
Išėjus vaiko priežiūros atostogų, pagal Italijoje priimtą 2+3 tvarką ir pasinaudojusi dar trim neatlygintinais mėnesiais, Alice teko parduoti kepyklos įrangą, mat apmokami buvo tik pirmieji trys mėnesiai, o likusius penkis teko gyventi iš savo santaupų. Negana to, net prabėgus 9 mėnesiams, šeima nesulaukė vietos darželyje, papildomų pajamų negavo, todėl į pagalbą su vaiko priežiūra atėjo seneliai, o pati buvusio verslo savininkė grįžo pusei etato į samdomą darbovietę.
Tuo tarpu Graikijos portalo „Efsyn“ kalbinta Katerina pasakoja sėkmingai derinanti darbą ir motinystę, o pagal šalyje galiojančią tvarką atostogomis pasinaudojo tik aštuonias savaites prieš gimdymą ir devynias savaites po jo.
„Po to teko dirbti sutrumpintomis valandomis, kad galėčiau rūpintis dukra. Taip pat gavau motinystės išmoką, kuri atitinka Graikijos minimalų atlyginimą – apie 830 eurų per mėnesį. Šią išmoką gavau praėjus maždaug mėnesiui po gimdymo, nors kartais jos tenka laukti net tris mėnesius. Tokiu atveju, jei neturi finansinio stabilumo, situacija tampa sudėtinga“, – atskleidžia moteris.
Kalbant apie trumpiausias atostogas gaunančius europiečius, išsiskiria kelios šalys: Šveicarija, kurioje dirbančios motinos turi teisę į 14 savaičių apmokamas motinystės atostogas, o tėčiai – į 2 savaites, ir Jungtinė Karalystė su 12 savaičių atostogomis. Tuo tarpu Ispanijoje nuo 2021 m. vaiko priežiūros atostogos gimdymui ir vaiko priežiūrai siekia 16 savaičių, o jų metu kiekvienam iš tėvų mokama 100 proc. Tokia pat atostogų trukmė skiriama Kipre, o Belgijoje tenka viena savaite mažiau.