Europos Komisija, reaguodama į įvykius, pareikalavo „Tik Tok“ įšaldyti ir išsaugoti duomenis, susijusius su esamomis ar numatomomis rizikomis, rinkimų procesams ir pilietiniam diskursui Europos Sąjungoje. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala pastebi, kad ateityje socialinių tinklų įtaka gali pastebimai augti ir Lietuvoje.
„Į Lietuvą šios tendencijos taip pat skverbiasi. Galbūt dar nėra pasiekusios tokio masto, bet ilgainiui rezultatas tikriausiai bus panašus. Jau dabar pavienių politikų įdirbis „Tik Tok“ ir kitose socialinėse medijose stiprina jų pozicijas“, – sako L. Kojala.
Socialiniai tinklai keičia informacijos lauką
Pasak eksperto, socialinių tinklų svoris politikoje matomas jau kurį laiką, o ryškiausiai – JAV, todėl galima daryti prielaidą, kad ilgainiui šios tendencijos dar stipriau veiks ir Europos politinę padangę.
„Socialiniai tinklai ir apskritai netradicinių formų internetinė žiniasklaida tapo dominuojančia rinkimų kampanijos erdve. Gera to iliustracija Joe Rogano tinklalaidė, kurioje dalyvavo Donaldas Trumpas. Pokalbis peržiūrėtas daugiau nei 50 mln. kartų, kai panašiu metu vykusi jo oponentės Kamalos Harris diskusija su rinkėjais per CNN sutraukė tik kelis milijonus žiūrovų. Kandidatai vis aktyviau bando pasiekti rinkėjus per specifines platformas, kurios suburia įvairaus amžiaus, interesų, išsilavinimo grupes, kurias kitais būdais pasiekti sunku. Nenustebčiau, jei per kitus JAV prezidento rinkimus didieji kandidatų debatai vyktų ne TV kanaluose, o interneto terpėje“, – patikina politologas.
Jo teigimu, galimybė tapti matomu ir girdimu politiku socialiniuose tinkluose yra gerokai pigesnė, nei kituose kanaluose. Negana to, žinutė siunčiama specifinei potencialių rinkėjų grupei, todėl gali būti paveikesnė.
Taikomasi į pažeidžiamas auditorijas
Rumunijos žiniasklaidos ekspertas ir Etinės žiniasklaidos aljanso iniciatorius Dragos Stanca, kalbėdamas apie „Tik Tok“ poveikį politikoje, atkreipė dėmesį, kad dažniausiai nelegalių veiksmų platformoje nėra fiksuojama – vykdomos itin aktyvios, tikslingos, partizaninės rinkodaros kampanijos, o kuo labiau kandidatas pasirengęs veikti pilkojoje zonoje, tuo daugiau naudos iš to gauna. Tokia situacija kelia nerimą dėl teisėtumo ir etiškumo.
„Rinkimų kampanijoms, ypač internetinėms, Rumunijoje trūksta skaidrumo. Partijos samdo tarpininkus ir antrinius tarpininkus abejotinoms, nesekamoms kampanijoms vykdyti, kuria anonimines svetaines, kuria netikras paskyras, dislokuoja botus ar trolius ir kt. Oficialiai ši veikla nevykdoma. Neoficialiai – visi žino, kad ji yra. Nors veikla nėra neteisėta, ji kelia abejonių etikos požiūriu“, – sako D. Stanca.
D. Stanca atkreipia dėmesį, kad demokratija yra lėta, o skaitmenizacija – greta, todėl ilgainiui iššūkių kils vis daugiau. Nepaisant to, būtina ne drausti, o tinkamai reaguoti, edukuoti visuomenę, nes pažeidžiamiausi, anot jo, yra būtent žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Pašnekovo teigimu, vis daugėja įrodymų, kad prie diskurso formavimo prisideda ir Rusija.
„Kai orientuojamasi į pažeidžiamus gyventojus, dažnai pradedama kampanija, kurioje parduodami stebuklingi produktai. Jei kas nors tiki, kad arbata gydo vėžį arba kremas ir meditacija gali padėti išnykti augliui, jis labiau linkęs sutikti, kad Ukraina yra kino simuliacija, NATO yra blogis, o ES išnaudoja jo šalį. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Rusija naudoja tokius profiliavimo metodus, pradedant iš pažiūros nekenksmingomis produktų kampanijomis, kad nustatytų mažiau išsilavinusius asmenis. Kartą suformavus jų profilį, jiems galima parduoti bet ką – nuo stebuklingų produktų iki politinių kandidatų ar ekscentriškų ideologijų“, – atskleidžia ekspertas.
Dažniausiai platformą pasitelkia opozicinės jėgos
Tokiu pat principu, kaip Rumunijoje netikėtai į aukštumas iškilęs politikas Calinas Georgescu, savo populiarumą kuria Čekijos opozicijos atstovai.
Portalo „Denik Referendum“ žurnalistų surinktais duomenimis, šalyje dažniausiai „Tik Tok“ platforma pasitelkiama opozicionierių žinomumui didinti, o aktyvus judėjimas socialiniame tinkle prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų.
„Labiausiai „Tik Tok“ svetainėje stebimas politikas yra oligarchas Andrejus Babišas, populistinio darinio ir dominuojančios opozicinės partijos ANO vadovas. Jis „Tik Tok“ dažniausiai pateikia provokuojančius, bet profesionaliai parengtus juokingus vaizdo įrašus, kuriuose, atrodo, tyčiojasi iš savęs, bet vėliau sulaukia gausaus atgarsio. Ryškiausias kraštutinių dešiniųjų veikėjas Tomio Okamura daugiausia skelbia vaizdo įrašus, kuriuose kritikuoja vyriausybę, valgydamas kokį nors įdomų maistą“, – pasakoja žurnalistas Petr Jedlička.
Anot jo, valdančiųjų atstovai „Tik Tok“ platformoje gerokai atsilieka. Jie kurti paskyras pradėjo tik šį rudenį, pamatę, kad būtent šiame kanale gali prasidėti politikų konkurencinė kova dėl jaunesnės auditorijos.
Čekijoje „Tik Tok“ kol kas nėra ypatingai ribojama, tačiau pastaraisiais metais Nacionalinis kibernetinio ir informacinio saugumo biuras oficialiai įspėjo nesinaudoti šia platforma dėl galimo duomenų nutekėjimo Kinijai, dėl to valdantieji politikai ilgai vengė registracijos šiame socialiniame tinkle. Tačiau dabar, pasak P. Jedličkos, politikai suprato, kad negali palikti jaunosios kartos populistams.
