Praėjusios „Pride“ eitynės ne tik džiugino spalvomis. Ryškiai buvo matoma ir vertybinė opozicija: eitynes bandė stabdyti vyras, kuris policijos pareigūnų buvo netrukus patrauktas iš kelio. Kitas vyras, laikantis „per prievartą mieli nebūsit“ plakatą netgi varė taikius piliečius iš šalies: „Socialinio programavimo produktai – lauk iš Lietuvos“, – šaukė jis. „Kodėl garbinate mirties kultą?“, – buvo klausiama kitame plakate. „Stambulo konvencijai, partnerystės įstatymui ir genderizmui mokyklose – ne“, – skelbė dar vienas jų. Krikščioniškosios kultūros instituto atstovai ne itin muzikaliai bandė giedoti giesmes ir rodė antipatiją eitynių dalyviams bei jų įsitikinimams.
Panašėjame į Rusiją
Tokią realybę puikiai iliustruoja ir skaičiai. Neseniai „ILGA-Europe“, tarptautinės LGBTI+ teises ginančios organizacijos, paskelbtas „Vaivorykštės žemėlapis“ ir „Vaivorykštės indeksas“ parodė, kad tarp vertinamų 49 valstybių Lietuva pakilo iš pernai užimtos 36 vieto į 35-ąją. Taigi, vis dar nesiekiame net sąrašo vidurio ir tai – pirmasis mūsų pasistūmėjimas per penkerius metus.
Pavyzdžiui kaimyninėse Baltijos šalyse nuolat įvykdavo kažkokie teisiniai LGBTI+ asmenų gyvenimo pagerinimai, o Lietuvoje tuo tarpu – nieko.
Visgi, pagaliau pakilome reitinge, o tai veikiausiai neapsiėjo be 2023 įvykdytų pakeitimų įtakos. Tais metais Lietuvos generalinės prokurorės patvirtintos Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodines rekomendacijos pastūmėjo mus iš letargo. Rekomendacijose aiškiai apibrėžta seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir lyties raiška, kaip nuo neapykantos nusikaltimų saugomi bruožai.
Tiesa, reikia pastebėti, kad nuo kaimynų vis tiek atsiliekame: Latvijoje įtvirtintas partnerystės įstatymas, o Estijoje – tos pačios lyties santuoka. Lietuvoje tuo tarpu net ir pokalbiai apie tai kol kas vyksta sudėtingai.
Pirmoje „Vaivorykštės indekso“ vietoje daugelį metų išlieka Malta su 88 procentų įvertinimu, po jos rikiuojasi Islandija, Belgija, Ispanija.
Paskutines vietas dalinasi Rusija, Azerbaidžanas, Turkija, Armėnija ir Baltarusija.
„Šia prasme mes daug arčiau Rusijos nei Vakarų Europos valstybių“, – Delfi yra sakiusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Ieva Laugalytė.
Bulgarijos žingsniai atgal
Situacija taip pat nėra pavydėtina ir Bulgarijoje. Žurnalistė Desislava Koleva iš leidinio „Mediapool“ pasakoja, kad šalyje 1896-1968 m. homoseksualūs dviejų vyrų santykiai buvo laikomi nusikaltimu. Šiuo laikotarpiu vyresniems nei 16 metų asmenims buvo skiriama nuo 6 mėnesių iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Anot jos, šiandien Bulgarijoje homoseksualumas nėra neteisėtas, tačiau LGBTI+ asmenys gyvena teisiniame vakuume.
Bulgarijoje nėra galimybės sudaryti santuoką ir teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų intymius santykius.
Kaip ir Lietuvoje, Bulgarijoje teisės aktai niekaip nereglamentuoja tos pačios lyties porų asmeninių ir šeiminių santykių, Bulgarijos Respublikos Konstitucijoje nuo 1991 m. iki šiol santuoka apibrėžiama tik kaip „vyro ir moters sąjunga“.
„Dėl galimybės teisiškai įregistruoti savo santykius nebuvimo iš LGBTI+ asmenų Bulgarijoje atimta daugiau kaip 300 teisių: medicininių, paveldėjimo, mokesčių ir draudimo teisių“, – „Mediapool“ pasakojo už LGBTI+ teises kovojančios organizacijos „Action“ pirmininkė ir teisinės programos direktorė Denitsa Ljubenova.
Taip pat šalyje tos pačios lyties poros negali būti globėjais ir oficialiais tėvais. Šią problemą Bulgarijoje išryškino byla, kuri tapo žinoma „Kūdikio Saros“ pavadinimu. Mažoji Sara gimė 2019 m. ir turi dvi mamas: Jane iš Didžiosios Britanijos ir Kaliną iš Bulgarijos.
Saros gyvenime dalyvauja trys šalys, kurios atsisako išduoti jai asmens tapatybės dokumentą. Vaikas gyvena Ispanijoje, tačiau valdžios institucijos neišduoda jam asmens tapatybės dokumento, kadangi tėvai nėra šios šalies piliečiai. Didžioji Britanija atsisako šį išduoti, nes Sara gimė ne šios šalies teritorijoje. Bulgarija taip pat negali padėti, nes Saros gimimo liudijime tėvais nurodytos dvi moterys.
Europos Sąjungos Teismas 2021 m. įpareigojo Bulgariją išduoti mergaitei pasą. Sprendimą privaloma įgyvendinti, tačiau kol kas rezultatų nėra. Vaikas lieka be dokumentų.
„Europos Komisijai (EK) pateikėme 7 skundus dėl ES teisės pažeidimų. Tikimės, kad baudžiamasis procesas prieš Bulgariją bus pradėtas per šiuos kalendorinius metus“, – „Mediapool“ sakė Ljubenova.
Ne geresnė siuacija Bulgarijoje ir translyčiams asmenims. Pagal 2023 m. šalyje priimtą sprendimą biologinė lytis nustatoma gimstant ir prarandama po mirties. Dvejais metais anksčiau, 2021 m., Konstitucinis Teismas nustatė privalomą lyties sąvokos aiškinimą, pagal kurį ji turėtų būti suprantama tik biologine, o ne socialinio vaidmens prasme.
„Per pastaruosius pusantrų metų Bulgarijoje labiausiai nukentėjo translyčių bendruomenė. Aukščiausiasis Teismas užvėrė kelią transseksualams pakeisti lyties žymenį asmens tapatybės dokumentuose. Dėl to didelė žmonių grupė liko be teisės apsispręsti.Tai reiškia, kad jie negali gauti medicininės pagalbos. Jie negali patvirtinti savo tapatybės, nes jų išvaizda neatitinka asmens dokumentuose nurodytos lyties.Tai taip pat yra problema patekti į darbo rinką ir keliauti už šalies ribų“, – „Mediapool“ aiškino Denitsa Ljubenova.
Ji taip pat pastebėjo, kad Bulgarija ne tik nedaro pažangos, bet net ir žengia žingsnį atgal.