aA
„Pinigų karta“ ir toliau lenda į europarlamentarų pinigines. Šiandien kratome Petro Auštrevičiaus finansus. Liberalas Europos parlamento koridoriais vaikšto jau antrus metus. Prieš keturiolika metų buvo vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.
Petras Auštrevičius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kiek vėliau, išbandė jėgas kandidatuodamas į Lietuvos prezidento postą. Dabar skaitytojams jis pasakoja, ką ir už kiek valgo Briuselyje, kiek kainavo vienas iš jo gyvenimo malonumų ir kiek pinigų piliečiams jau yra nesuvokiama suma.

- Pakalbėkime apie pirmuosius pinigus Jūsų gyvenime. Iš kur jie atkeliavo ir kiek jų buvo?

- Tai buvo gan seniai. Studijų metais teko dirbti studentų statybiniuose būriuose. Tuo metu tai buvo beveik privaloma. Mano atlyginimas gerokai viršijo 150 rublių. Sakyčiau pirmą semestrą gyvenau gerai.

- Vėliau, kai turėjote jau nuolatinį darbą ekonomikos institute, taupydavote pinigus?

- Taip, esu žmogus, pagalvojantis apie rytdieną. Su pinigais elgiuosi atsakingai.

- Kas prisidėjo prie tokio požiūrio į pinigus?

- Manau, kad tėvai. Nors šeimoje neturėjome komplekso vergauti pinigams, bet buvau tikrai mokomas, kad išlaidavimas nėra geras gyvenimo būdas, bet kartais net blogo elgesio rezultatas. Vieną dalyką žinau, tėvai man visada sakydavo: nesvarbu, kiek uždirbti, bet maistui negalima taupyti. Sveikata yra brangiausias turtas ir visada reikia surasti laiko atitinkamai tuo pasirūpinti.

- Tai galbūt propaguojate sveiką gyvenseną?

- Aš maitinuosi sveikai, vadovaudamasis požiūriu, kad viso maisto nesuvalgysiu. Nesistengiu pirmas atsisėsti prie stalo ir paskutinis pakilti. Žinoma, valgyti reikia tiek, kiek nori, bet maistą matuoju ne akimis. Dabar esu linkęs prie lengvesnio maisto. Jeigu yra galimybė, valgau žuvį ir daržoves. Mėsos nevengiu, bet nesimeldžiu jai.

- Kaip manote, ar sveikai maitintis yra prabanga?

- Tikrai ne. Manau, kad sveikas gyvenimas yra daugiau nusiteikimas, o ne pajamų matavimas. Bet kokioje parduotuvėje galima susidaryti krepšelį sveiko maisto.

- Kai būnate Briuselyje ar Strasbūre, kiek skiriate pinigų pietums?

- Abu miestai garsėja geromis virtuvėmis. Maistas yra pakankamai brangus. Tarkime, jeigu pietaujame parlamento restorane, parlamentarams skirtoje vietoje, nes yra ir kitų, šiek tiek pigesnių restoranų, tai pietūs siekia 25 eurus, kartais ir 30 eurų.

- O kaip tuose pigesniuose restoranuose?

- Jie skirti darbuotojams. Ten 15 eurų yra ta suma, už kurią gali daug ir sočiai pavalgyti.

- Kur dažniau valgote?

- Daugiau galbūt parlamentarų restorane, bet štai ketvirtadienį pietavau Strasbūro bendrajame restorane. Tarp kitko išbandžiau vietos patiekalą – svogūnų užkepėlę. Labai įdomus skonis. Tiesa, kai būna sesija Strasbūre, visada stengiuosi suvalgyti tarte flambee. Tai yra vietos pica, stačiakampė, kurios padas labai plonas ir tikrai nėra ta mums įprasta standartinė pica.

- Be maisto, kam dar skiriate savo dienpinigius (300 eurų, - aut. past.)?

- Na tam, be ko žmogus negali. Yra drabužiai, yra ta artimoji buitis, kuri supa. Matot, aš turiu namus ir Briuselyje, ir Vilniuje, o kaip žinia, su tais vadinamais lagaminais negali pastoviai kaip tautų kraustymosi metu keliauti.

- Kur gyvenate Briuselyje ir kiek mokate už nuomą?

- Aš nuomoju 3 kambarių butą, 20 min. nuo parlamento. Specialiai, kad galėčiau pasivaikščioti. Nuoma apytiksliai 1000 eurų.

- Žinome, kad turite pomėgį kaitintis pirtyje – ar šiuo malonumu užsiimate ir Briuselyje?

- Ne, ir labai to pasiilgstu, nes Vakarų Vokietija, Belgija ir Prancūzija nėra pirčių kraštas. Jie labai atsargiai žiūri į tai, nes jiems kaitintis tai savotiškai save išbandyti ir kankinti. Žinote, čia kaip pušis ir palmes auginančios tautos – visai kas kita.

- O čia, Lietuvoje, ar turite pirtį?

- Taip, pasistačiau pirtį specialiai pagal senovės lietuvių tradicijas.

- Kiek tai kainavo?

- Per 70 tūkst. litų.

- Esate ekonomikos specialistas, tai kaip manote, ar Lietuvoje egzistuoja finansinio raštingumo problema?

- Raštingumą aš priimu kaip apskritai supratimą apie ekonomiką, ant ko laikosi valstybės ekonomika, pamatai ir pan. Supratimas apie savo atlyginimą, nors kiekvienas galėtumėme paaiškinti, kaip ir iš ko tie atlyginimai susideda. Žmonės neturi makro valstybinio supratimo. Turi menką įsivaizdavimą, apie kaimyninių valstybių ekonomiką, ir iš to, man atrodo, kartais išeina iškreipti vaizdai – savęs nuvertinimas, kitų pervertinimas.

Kiekvienam žmogui, matyt, 1000 eurų yra rimtas dalykas, 10 000 eurų – jie mato kaip kažkokią galimybę. Jeigu jiems pradedi kalbėti apie 10 milijonų arba milijardą, niekas nesuveda šitų skaičių į savo realaus pasaulio koordinačių sistemą. Tai čia reikėtų dėti daugiau pastangų ir paaiškinti žmonėms tas visas proporcijas.

- Kaip reikėtų spręsti šią problemą?

- Pats geriausias dalykas tai auginti kartą, kurie puikiai tą dalyką supranta, kurie gali paaiškinti schematiškai valstybės ekonomikos sandarą, valstybės biudžetą, kur išnyksta biudžetas, kur išleidžiami tie pinigai, kad tai nėra – kiek nori, tiek paimi. Aš pasakysiu atvirai – skatinu, kad piliečiai klaustų po klausimo ne kiek, o kaip. Jeigu tu pažadėjai, kiek, jie turėtų klausti, o tai kaip, iš kur tie pinigai atsiras?

- Kalbant apie investicijas, ar pats investuojate?

- Šiuo metu ne, galbūt esu dar situacijoje, kada reikia grąžinti skolas, kreditus paimtus – tai natūralus procesas. Pirkome butą, automobilį įsigijome lizingu. Apmokėjus šiuos dalykus, bus galima ir investuoti. Stebiu vertybinius popierius ir galvoju, kad galėčiau juos įsigyti. Įsigijimo būdas yra labai paprastas.

- Įsivaizduokime, kad turite tam tikrą kiekį pinigų, pavyzdžiui, 10 00 eurų, kur juos investuojate?

- Akcijos man įdomu. Daug skaitau ir stebiu. Matau, kokie procesai vyksta, man visada įdomu išbandyti save šioje srityje. Ko gero, 40% bandyčiau ten investuoti, o 60% į valstybių vertybinius popierius. Nebūtinai vien tik Lietuvos, nes manau, kad euro zonos valstybių vertybiniai popieriai yra neblogos investicijos.

- Kokių valstybių būtent?

- Ne tų stabiliausių, bet kiek blogiau besilaikančių. Tai būtų pietinių valstybių. Žinoma, su tam tikra politine rizika.

- O akcijos – kurias įmones pasirinktumėte?

- Aš investuočiau matyt į internetinio verslo įmones. Tai, ką mes stebime dabar, tai nemanau, kad jos ima panašėti į nepagrįstas investicijas. Tai būtų amazon, alibaba – pažiūrėkite, kaip pabrango pastaraisiais metais, dar Facebook. Žinant, kad žmonės turi ne tik dvi akis, bet ir burną – maisto pramonė yra taip pat labai rimta investicijų sritis. Maitinimo kokybė gerėja, maisto gamyba išlieka svarbi, tikrai būtų viena iš tų investicijų.

- Baigiant pokalbį pasakykite, kaip atrodo Jūsų piniginė?

- Pinigines renkuosi pagal dizainą ir kad būtų patogu nešiotis džinsuose. Man tai yra rodiklis, standartas. Joje visada turiu 50 – 100 eurų grynų, kad būtų tam tikroms išlaidoms. Dar turiu pagrindines korteles, kelis užrašus, kurie yra reikalingi. Dar vienas kitas kvitas, kurį privalu išsaugoti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (200)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (47)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (194)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (18)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (112)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (77)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (90)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...