Dauguma mūsų kartkartėmis susergame slogomis ar gripu, o šaltuoju metų sezonu šioms ligoms esame itin jautrūs. Simptomai – karščiavimas, nosies užgulimas, kosulys, gerklės skausmas – pasklinda visuose biuruose, mokyklose ir namuose, kad ir kurioje pasaulio vietoje begyventume. Peršalimai ir gripas yra sukeliami virusų. Virusai sukelia daugelį kitų rimtų, neretai mirtinų ligų – AIDS, Ebola karštinę, užkrečiamuosius hepatitus ir pūslelinę. Kaip virusai sugeba pridaryti tiek nemalonumų? Dėl ko jie kimba prie žmonių ir kaip jie plinta?
Virusas
© Corbis/Scanpix

Šiame straipsnyje patyrinėsime virusų pasaulį. Aptarsime, kas yra virusas, kaip jis atrodo, kaip mus užkrečia ir kaip galėtume sumažinti apsikrėtimo riziką. Ir dar sužinosite, dėl ko žmogus pradeda jaustis taip nemaloniai, kuomet kūną atakuoja sloga.

Kas yra virusas?

Virusai gerokai skiriasi nuo visų kitų gyvybės formų. Pavyzdžiui, ląstelę galima vadinti savarankišku gyvu organizmu, gebančiu maitintis, augti ir daugintis. O virusai to nesugeba. Visų pirma, jie yra gerokai mažesni už ląsteles – nuo 17 iki 300 nanometrų ilgio. Jie yra maždaug tūkstantį kartų mažesni už bakterijas, kurios savo ruožtu yra gerokai mažesnės už daugumą žmogaus organizmo ląstelių. Virusai yra tokie maži, kad jų neįmanoma pamatyti opiniais mikroskopais, tačiau jie yra stebimi elektroniniais mikroskopais.

Viruso dalelė – virionas – yra sudaryta iš šių dalių:

Amino rūgščių – genetinių instrukcijų rinkinio DNR arba RNR pavidalu, o šios rūgštys būna susivijusios į viengubą arba dvigubą grandinę.

Baltyminio apvalkalo – jis supa DNR arba RNR ir atlieka apsauginę funkciją.

Lipidinės membranos – ji supa baltyminį apvalkalą, tačiau būdinga tik kai kuriems virusams, taip pat gripo.

Virusai tarpusavyje skiriasi forma ir sudėtingumu. Kai kurie atrodo tarsi apvalūs spragėsių rutuliukai, o kiti būna sudėtingesni, panašūs į vorus ar mėnuleigius.

Skirtingai nei žmonių ląstelėse ir bakterijose, virusuose nėra cheminių priemonių (fermentų), reikalingų vykdant gyvybiškai reikalingas chemines reakcijas. Virusuose būna tik po vieną ar du fermentus, kurie iškoduoja genetines virusuose esančias instrukcijas.

Taigi virusas, norėdamas išgyventi ir pasidauginti, turi susirasti tam tinkamą ląstelę (bakteriją, augalinę ar gyvulinę ląstelę). Be šios ląstelės viruso funkcija neįmanoma. Dėl to virusai egzistuoja ties riba, skiriančia gyvus sutvėrimus nuo negyvų. Dauguma mokslininkų sutinka, kad virusai yra gyvi, nes užkrėtę ląstelę jie sugeba daugintis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (90)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (141)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (106)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (15)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (228)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (117)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (31)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...