Herpes – visiems žinoma infekcija, pasireiškianti opelių, susidarančių ant lūpų ar šalia jų, pavidalu. Šios problemos pasireiškimo kaltininkas - herpes simplex virusas. Liaudyje ši problema dar vadinama pūsleline.
Jeigu žmogus pajuto (arba jam pranešė), kad jis „pasigavo kažką užkrečiamo“, dažniausiai manoma, kad į organizmą įsibrovė kažkoks virusas, kuris ir tapo susirgimo priežastimi. Daugeliu atveju būtent taip ir nutinka. Tačiau herpes simplex nuo daugelio kitų virusų skiriasi tuo, kad jis į organizmą ne patenka, o jame jau tūno ir snaudžia (nervų mazguose) bei, atėjus palankiam laikui, aktyvuojasi.
Tai iš kur gi tas virusas atsiranda organizme?
Nuo ankstesnės infekcijos. Pirminis organizmo užkrėtimas šiuo virusu, kuris po įsibrovimo „užsnūsta“, ne visada būna išreikštas opelėmis ar pūsleline. Medikai vadina jas „pirminiu herpetiniu stomatitu“, o kadangi jo formos gali būti įvairios, gali būti, kad tiesiog jo neatpažinsite. Dažniausiai virusas į organizmą įsibrauna dar nesulaukus septynerių metų.
Manoma, kad viruso antikūnų yra 80 proc. viso pasaulio žmonių organizmuose, kas įrodo viruso buvimą. Juk mūsų imuninė sistema antikūnus sukuria tik tuomet, jei infekcija patenka į organizmą.
Veiksnių, sukeliančių viruso suaktyvėjimą, yra keletas. Labiausiai panašu, kad jos visi tie veiksniai vienaip ar kitaip susilpnina imuninę sistemą, kuri kitokiomis, normaliomis aplinkybėmis sugeba kontroliuoti viruso aktyvumo apraiškas. Tai emociniai sunkumai, stresas, fizinis pervargimas, peršalimo ligos ir gripas, lūpų ar odos pažeidimas – trauma, nudegimas (terminis, soliariume) ar gilūs įtrūkimai, menstruacijos ar nėštumas, imuninės sistemos veiklos sutrikimai.
Žinojimas, kokie veiksniai skatina herpes infekcijos paūmėjimą, gali padėti jums nuspėti, kokiomis aplinkybėmis galima jo tikėtis. Tyrimais nustatyta, kad ligos sunkumą ir trukmę gali žymiai sumažinti antivirusiniai vaistai, jei jie vartojami nuo ankstyvos stadijos (geriausia – vos pajutus odos tempimą). Herpetinės opelės be jokio gydymo paprastai išnyksta po 8-12 dienų. Kita stadija, prasidedanti po neilgai trukusio tempimo ir niežtėjimo, yra pūslelių atsiradimas. Vėliau susiformuoja opelės, susidaro šašiukai, kurie apdžiūva. Po to žaizdelė pamažu užgyja.
Herpes yra užkrečiamas, ypač opelių stadijoje. Dažniausias infekavimo būdas – tiesioginis kontaktas su sergančiojo pūsleline oda, tarkime, bučiuojantis. Virusas iš ligonio į sveiko žmogaus kūną gali patekti ir per „trečią“ daiktą – tarkim, indus, lūpdažį, dantų šepetėlį ar netgi veido rankšluostį.
Be to, reikia žinoti, kad jei sergate pūsleline, tai infekciją galite pernešti ne tik sveikiems žmonėms, bet ir į sveikas savo kūno dalis. Herpes simplex virusas gali sukelti herpetinį landuonį – skausmingą infekciją greta nago, virusinė akies infekcija gali sukelti ragenos pažeidimus. Todėl užsitepus kremo nuo pūslelinės visuomet kruopščiai nusiplaukite rankas.
Kas išgydys?
Nors priemonių, visiškai išgydančių šią virusinę infekciją, kol kas nesukurta, esama preparatų ir būdų, kurie ligos paūmėjimo metu būna ganėtinai efektyvūs. Vieni iš jų veikia profilaktiškai ir slopina ligos simptomus (skausmą, niežulį, deginimą).
Tokios yra anestezuojančios medžiagos, kurios, užtepus ant opelių, gali sumažinti deginimą, niežulį ir skausmą. Aktyviosios medžiagos, esančios tokiuose vaistuose, būna tetrakainas, benzokainas, lidokainas, benzilo spiritas, fenolis, kamparas. O kitos medžiagos padeda sukurti tokią aplinką, kurioje lėtėja ligos raida ir greitėja gydymas (cinkas, lizinas, fenolis ir rauginės rūgštys).
Pūslelinės opelių drėkinimui ir minkštinimui galima naudoti lūpų balzamą – opelės mažiau kraujuos ir trūkinės. Tokiuose produktuose dažniausiai būna vazelino ir alantoino. Ilgalaikis saulės poveikis gali paskatinti ar pagreitinti opelių susidarymą, todėl daugelyje tepaliukų ir balzamų lūpoms esama cinko oksido ar kitų medžiagų, apsaugančių nuo saulės.
Daugelis mano, kad toliau išvardintos „naminės“ priemonės pasižymi gebėjimu pagreitinti pūslelinės opelių gijimą ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau reikia įspėti: moksliniais tyrimais tai neįrodyta.
Pavyzdžiui, odos niežulio stadijoje rekomenduojama prie niežtinčios vietos periodiškai pridėti ledo – kiekvieną valandą, po 5-10 minučių. Tikėtina, kad sumažinus probleminės vietos temperatūrą pavyksta sulėtinti medžiagų apykaitą ir tuo pačiu opelių susidarymą. Ledas, priglaustas prie jau susidariusių opelių, veikia anestezuojančiai, sumažina skausmą ir niežulį.
Galima panaudoti ir jau užplikytos arbatos pakelį. Arbatose yra rauginių medžiagų, kurios, kaip manoma, pasižymi natūraliomis antivirusinėmis savybėmis (beje, kai kurie vaistinės preparatai gaminami rauginių medžiagų pagrindu).
Jei niežulio stadijoje kelioms minutėms prie lūpos priglausite drėgną arbatos pakelį, infekcijos vystymasis gali gerokai susilpnėti. Augalinės kilmės medžiagos – arbatmedžio aliejus ir šalavijas, pasižymintys antiseptiniu poveikiu bei raminančiai veikianti našlaitė – taip pat neretai įtraukiamos į sąrašą preparatų, kurie naudojami gydant pūslelinę. Tačiau prisiminkite, kad šias medžiagas reikia mokėti naudoti, todėl tą reikėtų daryti tik gydytojui rekomendavus.
Manoma, kad viena iš priežasčių, sukeliančių pūslelinės paūmėjimą, yra ilgalaikis saulės šviesos poveikis, todėl giedru oru išeidami iš namų užsidėkite kepurę su plačiais kraštais - taip apsaugosite veidą nuo tiesioginių saulės spindulių. Lūpas patepkite nuo saulės saugančiu balzamu.
Pūslelinės paūmėjimą gali sukelti ir lūpų pažeidimas, todėl saugokitės nuo įtrūkimų ir naudokite drėkinantį lūpų balzamą.
