aA
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.
Citrina
© Corbis/Scanpix

GRIPAS perduodamas žmogaus žmogui:

• oro lašeliniu keliu, kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi;

• netiesiogiai per aplinkos daiktus ar per nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama burna ar nosis.

Imlumas infekcijoms yra tiesiogiai susijęs su imunine sistema. Peršalus ar susirgus gripu galima gydytis įvairiais homeopatiniais vaistais. Jie pagelbės, kai skauda gerklę, sąnarius, užpuolė sloga, kosulys, karščiuojama. Taip pat šie preparatai stimuliuoja ląstelių, kovojančių su gausybe infekcijų, aktyvumą, pagerina imuninės sistemos funkciją, malšina uždegiminius procesus, naikina virusus, grybelius ir veikia kaip antioksidantai.

Norėdami išvengti nuolat pasikartojančių peršalimų ir gripo, laikykitės tokių nurodymų:

* valgykite įvairų, šviežią maistą, pakankamai vaisių bei daržovių
* atsisakykite žalingų įpročių
* pakankamai judėkite
* miegokite ne mažiau 8 val. per parą
* kuo daugiau būkite gryname ore
* venkite streso

Kaip įveikti gripą?

Jei pajuntate pirmuosius ligos simptomus – pablogėjusią savijautą, šaltkrėtį, raumenų ar kaulų skausmus, gerklės perštėjimą ar skausmą, akių skausmą, ypač ryškesnėje šviesoje, reikia laiku pradėti gydytis. Mat virusinės ligos, tarp jų ir gripas, negydomos gali ilgai užsitęsti ar komplikuotis, virsti sunkesnėmis bakterinėmis ligomis.

Kas gi yra tas baisusis gripas? Ar įmanoma efektyviai su juo kovoti?

Gripas – tai epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga ūminė eiga. Vienas pagrindinių šios ligos epidemiologijos bruožų yra tas, kad liga nepaprastai greitai plinta ir gali apimti net kelis kontinentus. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys įvairaus sunkumo gripu. Jų nosiaryklėje virusų randama iki 5 ligos dienos. Gripo virusai plinta oru, todėl apsisaugoti nuo jų labai sunku.

Aplink kosintį ir čiaudintį ligonį iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, susidaro aerozolis, kuris ore gali išsilaikyti iki pusės valandos. Gripo inkubacinis (slaptasis) periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, kartais ir ilgiau. Ligai prasidėjus sergantįjį pradeda krėsti šaltis, temperatūra staiga pakyla iki 39-40 laipsnių, prastėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, strėnas, skauda akis, atsiranda jautrumas šviesai, išryškėja bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas.

Galvos skausmai labai stiprūs: labiau skauda kaktos ir antakių srityje, smilkinius ir giliai akiduobėse. Burnoje jaučiamas blogas skonis, užgula nosį, 2-3 ligos dieną prasideda sloga, kosulys, užkimsta balsas, dingsta apetitas. Organizmo intoksikacija reiškiasi bendru silpnumu, vangumu, karščiavimu. Temperatūra 1-2 ligos dieną būna didžiausia, o vėliau per 5-7 dienas sunormalėja. Bendras silpnumas ir vangumas tam tikrą laiką išlieka ir temperatūrai sumažėjus, vėliau pamažu praeina.

Gripui būdingos komplikacijos. Galimas plaučių, nosies ertmių uždegimas. Kartais pasitaiko ir nervų sistemos komplikacijų (encefalitas, meningitas ir kt.).

Žinoma, organizmas gali ir pats įveikti bet kokią ligą, tačiau tokių sveikų žmonių, kurių imuninė sistema veikia puikiai ir geba apsaugoti organizmą nuo visų neigiamų faktorių bei ligų sukėlėjų, yra nedaug. Dabartinis intensyvus gyvenimas, kasdieniai stresai, judėjimo stoka, blogas mitybos režimas, nevisavertis maistas, poilsio trūkumas, dideli darbo krūviai, nervinė įtampa, per didelis fizinis krūvis – visa tai mažina mūsų organizmo atsparumą išoriniams infekciniams faktoriams.

Šiais laikais sirgti darosi sudėtinga: darbas tapo didele vertybe, todėl visi labai jį saugo ir apie gulėjimą lovoje ligos metu net negali galvoti. Pajutę pirmuosius ligos simptomus, daugelis puola gydytis bet kokiais vaistais, kad tik liga atitoltų. Dažniausiai susirgę perka tai, ką pasiūlo aplinkiniai, ką perša reklama, t.y. gydosi cheminiais vaistais, padedančiais sumažinti ligos simptomus. Taip galima gydytis ypatingais atvejais: kai laukia svarbus susitikimas, neatidėliotini darbai, paskaitos ar kita.

Tačiau toks gydymas tik sumažina ligos simptomus, bet nepašalina ligą sukėlusios priežasties. Simptomų mažinimas dažniausiai nėra teisingas ir efektyvus gydymo kelias. Juk, pavyzdžiui, temperatūra yra organizmo apsauginė reakcija – jos pakilimu mes reaguojame į ligos sukėlėjus. Kai temperatūra pakyla, greičiau žūsta virusai, bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Be to, aukštesnėje temperatūroje greičiau vyksta imunoglobulinų sintezė ir taip suaktyvėja pasipriešinimas ligos sukėlėjams. Todėl dirbtinai mažindami temperatūrą mes ne tik susilpnintam organizmo apsaugines jėgas, bet ir padedame ligai įsigalėti.

Dar didesnė klaida – virusines ligas, tarp jų ir gripą, gydyti antibakteriniais preparatais. Mat profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių ligų, tačiau išsivysto atsparios tiems antibiotikams bakterijų formos. Tokios atsparios bakterijos tūno organizme, todėl kaskart susirgus bakterine liga reikia vartoti vis naujesnius antibakterinius preparatus.

Įsidėmėkite, kad yra natūralių preparatų, kurie padeda organizmui pačiam nugalėti ligą

Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, tarp jų ir gripu, yra rekomenduojamos kasdienės įprastinės priemonės. Dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių). Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną, kadangi virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to liečia savo akis, nosį ar burną. Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo vietų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prezidento rinkimų finalas: Nausėda laimi dideliu atotrūkiu (2152)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva baigia rinkti šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

DELFI šaltiniai: ryškėja preliminarus paveikslas EP rinkimuose, rezultatas – labai netikėtas (6)

Ryškėja pirminis paveikslas, kaip gali atrodyti pirminis ir dar negalutinis balsų pasiskirstymas...

Nausėdos pergalės kalba: esu kitoks žmogus nei Grybauskaitė papildyta (118)

Prezidento rinkimuose ryškiu atotrūkiu pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad tikisi,...

Grybauskaitė pasveikino Nausėdą papildyta (24)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Gitaną Nausėdą su pergale šalies vadovo...

Šimonytę palaikiusios garsenybės: nėra jokio pralaimėjimo (12)

Vilniaus centre įsikūrusiame Ingrido Šimonytės štabe rezultatų laukė kelios dešimtys jos...

Rinkimai į Europos Parlamentą: balsavo tiek už numylėtinius, tiek už tuos, „kurie trukdo dirbti Lietuvoje“ (9)

Sekmadienį Lietuvos gyventojai sprendė ne tik dėl būsimo šalies Prezidento, tačiau rinko ir...

Maldeikienė kirto Nausėdai: jis tautos, kuri prarado kritinę savivoką, produktas (125)

Kandidatė Europos Parlamentą (EP) Aušra Maldeikienė sakė, kad daugiau rinkimuose nežada...

Skaičiuojami balsai : nors liko 400 apylinkių – Nausėda skelbia pergalę naujausi duomenys (210)

22.45 val. pateikti nauji duomenys iš 1521 apylinkės. Iš viso jų yra 1972. Skirtumas tarp G....

EP rinkimai: pirmoji viso Parlamento sudėties projekcija atnaujinta 22:39 (16)

Paskelbta pirmoji viso naujosios sudėties Europos Parlamento (EP) projekcija, paremta balsavusių...