Esant aukštai temperatūrai, didėja visiems organams ir sistemos tenkantis krūvis, o itin sunkiu režimu dirba kepenys – pagrindinis organas, kuriame vyksta detoksikacijos procesai. Dėl to pacientams skiriamas ramybės režimas ir lengva dieta.
Esant nesunkiai gripo formai, nerekomenduotina vartoti didžiosios dalies žinomų priešvirusinių preparatų. Esmė tame, kad jie sukelia nemažai nepageidaujamų poveikių ir visuomet reikia įvertinti laukiamos naudos ir potencialios žalos santykį. Jei nepriklausote rizikos grupėms ir jūsų ligos eiga yra įprastinė, nėra prasmės pirkti vaistus. Bet jei rizikos grupei priklausote, reikia nedelsiant pasinaudoti vaistais, bet tik pasikonsultavus su gydytoju. Efektyvūs vaistai yra rimantadinas ir oseltamiviras. Pastaraisiais metais atsirado dar keli efektyvūs priešvirusiniai preparatai su mažesniu nepageidaujamų poveikių kiekiu.
Kiek efektyvūs antihistamininai preparatai?
Kai kur gydant gripą ir kitas VKTI labai populiarūs pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (difenhidraminas (Dimedrol), klemastinas (Tavegyl), chloropiraminas (Suprastin)). Tačiau pakankamo kiekio duomenų, įrodančių šių vaistų efektyvumą gydant virusines ligas nėra. Dėl to vertėtų prisiminti apie du pagrindinius nepageidaujamus su šiais vaistais susijusius poveikius.
Visų pirma, jie pasižymi sedatyviniu poveikiu (t.y., sukelia mieguistumą). Jei pacientas serga ne lovoje, tai vartojant šiuos vaistus jam nederėtų sėstis už vairo ar atlikinėti pavojingus, tikslumo reikalaujančius darbus.
Antra, pirmos kartos antihistamininiams preparatams būdingas kraujagysles sutraukiantis poveikis, kuris pasireiškia sumažėjusiu nosies gleivinės ir bronchų išskyrų kiekiu, todėl palengvėja ligos simptomai, bet ir padidėja komplikacijų (bronchito, sinusito) rizika.
Ką daryti, norint nesusirgti gripu?
Sveikai gyventi, užsiimti gimnastika, dažniau džiaugtis, gerai išsimiegoti ir vartoti sveiką maistą (žuvį, daržoves, žalumynus, fermentuoto pieno produktus ir panašiai), o epidemijos metu derėtų rečiau lankytis žmonių susibūrimo vietose.
Ar reikia vartoti imunomoduliatorius?
Imunomoduliatorių pasiūla šiais laikais yra milžiniška: siūloma daugiau nei 100 preparatų. Juos galima suskirstyti į kelias grupes.
1. Imunomoduliatoriai pakaitinei terapijai. Tai yra citokinų preparatai (pvz., interferonai). Jie papildo organizmo citokinų trūkumą. Tačiau jų nederėtų vartoti visiems be išimties ligai besibaigiant: statistinio piliečio organizmas tuo metu jau pats prigamina pakankamą interferono kiekį.
2. Aktyvacinio tipo priemonės. Tai yra tokios priemonės, kurie priverčia imuninę sistemą dirbti aktyviau. Šio tipo preparatų spektras yra gana platus, jie rekomenduojami profilaktiškai ir (arba) gydymui. Bet šiuo atveju taip pat galima pakartoti tai, kas jau išsakyta anksčiau: žmogaus, nepriklausančio rizikos grupėms, imuninė sistema pakankamai efektyviai virusus įveikia be išorinės pagalbos.
O štai profilaktikos klausimas yra sudėtingesnis. Vaistais aktyvuota imuninė sistema gali apsaugoti organizmą nuo viruso prasiskverbimo kur kas veiksmingiau. Kita vertus, niekas nežino, kada tas virusas puls. O po dirbtinio stimuliavimo neišvengiamai ateina „nuovargis“, kuris gali reikšti, kad imuninė sistema veikia prastai, o organizmas yra lengvas taikinys virusinei ar bakterinei infekcijai.
Neretai suserga ir žmonės, kurių imuninė sistema veikia puikai. Dėl ko taip atsitinka?
Šiuo atveju kaltas ne imunitetas, o gyvenimo būdas. Spręskite patys – daugelis žmonių ateina į darbą jau sergantys bei kelia grėsmę visiems bendradarbiams. Namie, šeimoje, kur yra sergantis žmogus, visi naudojasi bendru rankšluosčiu ir bendrais indais, tingi dažniau plauti rankas su muilu. Nenori atsisakyti malonumo pabendrauti su didesniu būriu žmonių... Laikantis visų higienos taisyklių kasmetinės gripo epidemijos mums keltų kur kas mažiau rūpesčių.
