Puikiai suprantame, kad „norint būti sveikam reikia grūdintis“. O dar reikia teisingai maitintis, pakankamai ilgai ir sveikai miegoti, sportuoti, mylėtis ir apskritai sveikai gyventi. Bet štai vos pajutus pirmuosius ligos požymius, bėgame į vaistinę ir perkame imunitetą stiprinančius vaistus. Kokių jų būna ir kaip jie veikia? Atsakymus pateikia žurnalas „Zdorovje“.
Ežiuolės preparatai – augalinis imunostimuliatorius. Jų efektyvumas sergant VKTI neįrodytas. Bet už tai žinoma, kad ežiuolė yra ganėtinai alergeniškas augalas, kontraindikuotinas sergant kepenų ligomis ir vartojant kai kuriuos kardiologinius preparatus.
Ženšenio, eleuterokoko, žaliosios arbatos ekstraktai. Tai yra paprastos tonizuojančios priemonės, o ne imunomoduliatoriai. Jos padidina kraujospūdį ir nervinį budrumą, taigi, jie yra kontraindikuotini žmonėms su aukštu kraujospūdžiu ir sunkiai užmiegantiems žmonėms. Užtat žmonėms su žemu kraujospūdžiu jie naudingi: padidina darbingumą ir bendrą organizmo tonusą.
Interferonai – dirbtinai sukurti žmogaus baltymų analogai. Jie dalyvauja gynyboje nuo mikrobų ir imuninių reakcijų reguliacijoje. Net ir nedideli kiekiai interferono gali aktyvuoti apsaugos nuo infekcijos reakciją su sąlyga, jei tas baltymas atras reikiamą receptorių ląstelių membranose.
Interferono induktoriai (cikloferonas, amiksinas, arbidolis ir kt.) – atkartoja viruso veikimą ir tuo pačiu skatina organizmą gaminti interferonus. Daugelis specialistų tokiais preparatais pasitiki ir mano, kad tai yra efektyvi apsaugos nuo virusinių infekcijų priemonė. Tačiau kuo stipresnis žmogaus imunitetas, tuo mažesnis bus šių preparatų poveikis. Be to, vystosi organizmo tolerancija interferono induktoriams. O tai reiškia, kad kitą kartą tas pats vaistas organizmi bus mažiau naudingas. Labai svarbu: tokie preparatai pasižymi labai plačiu veikimo spektru, esant santykinai nedideliam nepageidaujamų poveikių kiekiui, todėl ekspertai mano, kad šiuos preparatus reikėtų išsamiau ištirti.
Imunomoduliatoriai veikia įvairias ląstelių grupes, siekiant suderinti jų balansą. Kol kas pasiekimai yra ne patys geriausi: stengiantis paveikti vienas ląsteles, neišvengiamai „užkabinamos“ ir kitos.
Polioksidonas – detoksikacinė priemonė, kompleksinio veikimo imunomoduliatorius. Polioksidonas kompleksinėje gripo ir VKTI terapijoje yra labai efektyvus.
Bakterinės vakcinos (Ribomunyl, Bronchomunal ir kt.). Iš esmės tai yra vakcinos be injekcijų. Tokiais preparatais šiuolaikiniai specialistai pasitiki labiausiai. Bet jie imuniteto nestiprina. Jų sudėtyje yra bakterijų, sukeliančių VKTI komplikacijas, fragmentai. Ir kol žmogus tokius preparatus vartoja, jo antikūnų lygis palaikomas gana aukštas. Geriausia tokius preparatus vartoti bakterinių nosies, gerklės ir ausų infekcijų profilaktikai bei persirgus VKTI.
Nevaikiška dozė
Atsargiausiai imunomoduliatoriais reikia gydyti vaikus. Netgi jei juos skiria gydytojas. Pasak profesorės Leilos Namazovos, vadovaujančios Rusijos medicinos mokslų akademijos Nacionalinio vaikų sveikatos centro Profilaktinės pediatrijos ir reabilitacinio gydymo mokslinių tyrimų institutui, 20-30 proc. visų vaistų, skiriamų vaikams, nebuvo tiriami klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvautų vaikai, dėl savaime suprantamų priežasčių. Mažyliams skiriamos dozės parenkamos remiantis nuojauta – mažinant suaugusiųjų dozes. O tai yra neteisinga: vaikų medžiagų apykaita yra visai kitokia.
| Išvados: |
| 1. Imunomoduliatoriai – vieni labiausiai ginčytinų preparatų, galinčių suveikti neprognozuojamai. Nekontroliuojamas jų vartojimas gali paskatinti imuninės sistemos sutrikimus. |
| 2. Joks imunomoduliatorius pats savaime negalės įveikti infekcijos, pakeisti antibiotikų ar kitų preparatų, kuriuos gydytojas skiria lėtinių infekcijų ir VKTI (viršutinių kvėpavimo takų infekcijų) gydymui. |
| 3. Jei VKTI sergate rečiau nei šešis kartus per metus, jūsų imunitetas yra visiškai normalus. Labiau už bet kokias tabletes padės gera nuotaika ir sveikas gyvenimo būdas. |
