Imunitetas – tai organizmo atsparumas ligoms. Jis turi apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Prasidėjo peršalimo ligų sezonas, o sirgti nenori niekas. Žmogaus imuninę sistemą stiprina ir augalai. Žinomiausias yra ežiuolė, bet ne vienintelis.
Nusilpus imunitetui, organizmas negali pasipriešinti infekcijoms
Nė vienas žmogus negali visiškai išvengti aplink siaučiančių virusų ir bakterijų, nebent jų klestėjimo laikotarpiu apsigyventų šilto klimato šalyje. Tad vis dažniau imunitetą stiprinti rekomenduojama augalinėmis, homeopatinėmis priemonėmis.
Augalai gali veikti kaip nespecifiniai imunostimuliatoriai – aktyvinti mononukleozinių fagocitų, makrofagų, T ir B limfocitų veiklą. Jie turi adjuvantų –medžiagų, stiprinančių imuninę reakciją esant imunogenui – savybių. Adjuvantai skiriasi nuo imunostimuliatorių, nes vartojami norint sustiprinti sveiko organizmo imunitetą, bet ne normalizuoti pakitusį imuninį reaktyvumą. Imunostimuliatoriai reikalingi ir patyrus stresą, dėl kurio antinksčiai išskiria labai daug kenksmingų hormonų. Nusilpęs organizmas nebegali pasipriešinti infekcijoms.
Mokslininkai G. Šimonienė, V. Jurkštienė, K. Jankauskienė, V. Gailius, E. Kėvelaitis ir P. R. Venskutonis bandė nustatyti iš Lietuvoje introdukuotos krūminės perilės (Perilla frutescens) pagamintų preparatų poveikį fagocitozės aktyvumui. Tyrimo išvadose rašoma, kad augalo sudėtyje esančios veikliosios medžiagos stiprina nespecifinį ląstelinį imunitetą, didina fagocitų aktyvumą tiek in vivo, tiek in vitro.
O štai gerąsias juodųjų serbentų savybes aprašė „American Journal of Clinical Nutrition“. Pirmieji klinikiniai tyrimai parodė, kokia svarbi mūsų imuninei sistemai šių vaiskrūmių sėklų aliejuje esanti gama linoleno rūgštis, kurios yra net 15–19 procentų. Atlikus kraujo analizę paaiškėjo, kad šis aliejus nesuskystina ląstelių membranų, tačiau jame sumažėja prostoglandino E2. Tai mokslininkai įvardijo kaip nuosaikų imuniteto sustiprėjimą.
Naudingos ir kitos priemonės: žuvų taukai, ryklių kremzlių preparatai, bičių produktai, alaus mielės.
Augalinių imunomoduliatorių poveikis
Kininio ženšenio (Panax ginseng) sudėtyje yra polisacharidų, todėl jis pasižymi imunomoduliaciniu poveikiu: aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą, naikina įvairius svetimkūnius, bakterijas, virusus, grybelius. Tyrimais nustatyta, kad šis augalas stabdo kai kurių piktybinių navikų atsiradimą. Jį rekomenduojama vartoti po sunkių ligų, chirurginių operacijų, ilgai trunkančio fizinio ir emocinio nuovargio.
Gydomąjį poveikį lemia ženšenio ekstrakte esantys ginsenosidai, dar vadinami triterpeniniais saponinais. Jie pasižymi adaptogeninėmis savybėmis, padeda kovoti su stresu ir nuovargiu. Geri augaliniai imunomoduliatoriai yra ir dirvinis asiūklis, plačialapis gyslotis, vaistinis čiobrelis, tikroji levanda, paprastasis putinas, juodasis serbentas, plaukuotasis beržas, paprastasis alavijas, bazilikas.
Viena populiariausių vaistažolių
Šiandien, ko gero, dažniausiai parduodamas vaistinis augalas imuninei sistemai stiprinti yra ežiuolė. Viršutinių kvėpavimo takų infekcinėms ligoms gydyti ir profilaktiškai tinka 3 iš 9 rūšių: rausvažiedė (Echinacea purpurea), blyškioji (E. pallida) ir siauralapė (E. angustifolia).
Ežiuolėse gausu polisacharidų, glikoproteinų, alkaloidų ir flavonoidų. Jos malšina uždegimus, naikina virusus, grybelius ir veikia kaip stiprus antioksidantas. Rausvažiedžių ežiuolių žolėje esantys polisacharidai ir glikoproteinai – nespecifiniai imuninės sistemos stimuliatoriai. Biologiniai tyrimai atlikti VDU Kauno botanikos sode. Gauti rezultatai parodė, kad šie augalai Lietuvoje visiškai subręsta, sukaupia daug medžiagų, pasižyminčių farmakologiniu aktyvumu.
