Tyrimo, kurį atliko Prinstono universiteto psichologai, metu vyrai buvo prijungti prie funkcinio magnetinio rezonanso aparatų. Jiems buvo rodomos ir vyrų, ir moterų nuotraukos. Vienose nuotraukose žmonės buvo apsivilkę itin seksualiai, kitose - įprastai.
Kai vyrams buvo rodomos žmonių nuotraukos, suaktyvėdavo smegenų žievės dalis, atsakinga už socialinį pažinimą (veidų atpažinimą, vieno žmogaus atskyrimą nuo kito, etc). Tačiau kai seksistai vyrai žiūrėdavo į seksualiai apsirengusių moterų nuotraukas, ši smegenų dalis išlikdavo rami. Vadinasi, jų smegenys seksualių moterų nesuvokdavo kaip gyvų žmonių.
Šių tyrimų rezultatai yra labai panašūs į Padovos universiteto tyrimų išvadas. Jie nustatė, kad seksualiai apsirengusias moteris (priešingai nei tuomet, kai jos būdavo visiškai apsirengusios) vyrai suvokdavo labiau kaip gyvūnus, nei žmones.
Kiti tyrimai parodė, kad tam, jog moteris būtų “nužmoginta”, užtekdavo paprašyti dalyvių atkreipti dėmesį į jų išvaizdą (jos buvo apsirengusios). Kai dalyviai susitelkdavo ties moterų išvaizda, jie joms priskirdavo mažiau “žmonėms būdingų savybių”. Šias savybes žmonės supranta kaip ypatybes, kurios skiria žmones nuo daiktų.
Dar kiti tyrimai parodė, kad seksualios moterys laikomos mažiau moraliomis (ne tokiomis nuoširdžiomis, patikliomis) ir emociškai šaltesnėmis.
Šie rezultatai neprieštarauja ir daugeliui kitų tyrimų, kurie parodė, kad “sudaiktintos” moterys laikomos mažiau sugebančiomis. Įdomu tai, kad paprašyti įvertinti tyrėjų darbą, vyrai, kuriems buvo rodomos seksualių moterų nuotraukos, prasčiau vertino moterų tyrėjų darbą. Kitaip tariant, nuomonę apie seksualią moterį vyrai priskirdavo ir kitai moteriai, nesvarbu, kad šioji būdavo visiškai apsirengusi.
Be to, paaiškėjo, kad vyrai ir moterys seksualiai apsirengusius abiejų lyčių žmones suvokdavo kaip turinčius mažiau žmogiškų savybių, kitaip tariant, neigdavo jų minčių ir emocijų egzistavimą. Šio tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad žmonės buvo mažiau jautrūs seksualiai atrodančių žmonių skausmui. Jie tapdavo jautresni, kai matydavo tų pačių, bet jau visiškai apsirengusių, žmonių nuotraukas.
Prinstono universiteto tyrimai parodė, kad spręsdami apie moterį (o kartais - ir vyrą) pagal išvaizdą ir seksualumą, mes ją suvokiame labiau kaip daiktą, o ne žmogų.
