Tyrimą atlikę Emorio universiteto (Atlanta) tyrėjai pastebėjo, kad laboratorinės pelės, kurių imuninė sistema silpna, buvo iki 15 proc. apkūnesnės nei sveiki graužikai.

Pelių su silpnesne imunine sistema žarnyne buvo rasta įvairių bakterjų, todėl jų apetitas buvo didesnis, nei sveikųjų pelių, be to, jos dažniau kentė nuo žarnyno uždegimų, siejamų su tokiomis ligomis, kaip diabetas.

Kai šios apkūniųjų pelių bakterijos buvo perkeltos į sterilų naujagimių pelių žarnyną, jos taip pat ėdė daugiau, priaugo daugiau svorio ir sirgo uždegimais.

Tyrimui vadovavęs profesorius Andrew Gewirtzas mano, kad blogosios bakterijos trukdo kūnui pasisavinti cukrų iš kraujo ir pernešti jį į raumenų audinį, kur jis būtų naudojamas kaip kuras. Vietoj to, cukrus kaupiamas kaip riebalai.

Šis atsparumas insulinui taip pat didina alkio jausmą.

Panašūs procesai vyksta ir žmogaus organizme.

„Mūsų tyrimas parodo, kad žmonės nutunka nebūtinai dėl to, kad neturi valios. Padidėjusį apetitą gali sukelti bakterijų pokyčiai žarnyne.“
Šios išvados šį mėnesį buvo paskelbtos žurnale „Science“, tačiau tai jau ne pirmas tyrimas, kuriame daroma prielaida, jog žmonės tunka dėl žarnyno bakterijų.

Rydingo universiteto profesorius Glenas Gibsonas teigia, kad ši sąsaja buvo rasta prieš kelerius metus, o šiuo metu dauguma tyrėjų mano, kad antsvorio rizikos veiksniai yra ne tik bakterijos, bet ir netinkama mityba bei judėjimo stoka.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją