Žalioji arbata
Išties – labai naudingas produktas, kuriame yra antioksidantų. Antioksidantai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio. Kad naudingas žaliosios arbatos poveikis būtų pastebimas, dietologai rekomenduoja išgerti ne mažiau nei 6-10 puodelių per dieną.
Tačiau, deja, nepriekaištingu produktu žaliosios arbatos pavadinti niekaip negalima. Mursijos universiteto (Ispanija) mokslininkų tyrimai parodė, kad žalioji arbata neleidžia pasisavinti folio rūgšties, būtinos normaliai vaisiaus raidai, o tai reiškia - padidina įgimtų naujagimio defektų riziką, jei moteris vartoja šią arbatą pastojimo periodu arba nėštumo metu. Be to, pavojus kyla, kai išgeriami vos du-trys puodeliai per dieną.
O New Jersey valstybinio universiteto mokslininkai nustatė, kad per didelės žaliosios arbatos dozės gali sukelti kepenų ir inkstų ligas. Intensyviai vartojant šį gėrimą, organizme padaugėja polifenolių, sukeliančių neigiamus kepenų pokyčius. Dozė, kai žalioji arbata tampa pavojinga – vos du įprasti europietiški puodeliai per dieną.
Žuvis
Jūros žuvis, kurioje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, lėtinančių aterosklerozės vystymąsi ir mažinančių infarkto riziką, jau dvidešimt metų rekomenduojama pacientams, be to, jos valgyti rekomenduojama bent porą kartų per savaitę. Arba vartoti žuvies taukus kapsulėse.
Be to, žuvyje yra gausu naudingų mineralinių medžiagų – jodo, mažinančio cholesterolio kiekį, ir mangano, padedančio susidaryti insulinui, mažinančiam cukraus kiekį kraujyje.
Tačiau paaiškėjo, kad kartu su naudingomis medžiagomis metams bėgant ir vandenynams tampant vis labiau užterštiems auga ir... gyvsidabrio kiekis! O tai – tikras nuodas organizmui.
Beje, paskutiniais duomenimis, įrodyti omega-3 rūgščių naudą mokslininkams nepavyksta. O esant kasos problemoms jas vartoti išvis kenksminga, perdozavimas gali sukelti rimtų bėdų.
Alyvų aliejus
Alyvų aliejuje yra antioksidantų, kurių nauda nenuginčijama. Jis gali mažinti cholesterino kiekį kraujyje ir saugoti žmogų nuo aterosklerozės atsiradimo.
Naudingiausiu laikomas šalto, pirmojo spaudimo aliejus, vis dėlto nereiktų pamiršti, kad valgomajame tiek sviesto, tiek alyvų aliejaus šaukšte yra 110 kalorijų, ir vartojant dideliais kiekiais (dažnai rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 100 g šio aliejaus) jis lengvai padės priaugti nereikalingų kilogramų.
Be to, alyvų aliejų ne taip paprasta pasirinkti, juk naudingas būtent pirmojo, šalto spaudimo aliejus, o štai kitų, gaunamų šildant išspaudas, kategoriškai nerekomenduojama naudoti, kadangi juose yra kenksmingų kancerogeninių medžiagų.
Riešutai
Graikiški, migdolo, kedro, makadamijų... Šie riešutai padeda apriboti cukraus ir cholesterino vartojimą, rekomenduojami esant širdies ligoms ir uždegimams, taip pat juose yra antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių. Naudingi riešutai ir esant mažakraujystei, pavyzdžiui, graikiški, kadangi juose yra geležies ir kobalto junginių.
Tačiau turėkite omenyje, kad tie patys graikiški riešutai kenkia esant kosuliui, bronchitui, anginai, ūminiams respiratoriniams susirgimams, diatezei, egzemai, psoriazei ir neurodermitui. Jų negalima vartoti esant gastritams, kolitams, enterokolitams, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms. O per gausus riešutų vartojimas gali sukelti galvos skausmą, pykinimą ir net apsinuodijimą.
Visuose riešutuose yra daug baltymų ir ypač riebalų, todėl jie ganėtinai kaloringi. Be to, riešutams gali pakenkti grybelis. Riešutai yra stiprus alergenas, todėl juos vartoti reiktų atsargiai ir po nedaug, ypač iš pradžių.
Raudonosios vynuogės
Dėl juose esančių antioksidantų ir polifenolių vynuogės gerina kraujo sudėtį ir didina hemoglobino kiekį, teigiamai veikia širdies darbą, saugo nuo trombų susidarymo. Tačiau polifenoliai ir taninai, kurių yra raudonosiose vynuogėse, gali sukelti migreną, nuo kurios praktiškai negalima išsivaduoti. O dar pavojingesnės yra likusios medžiagos ant odelės – mieliagrybiai, pesticidų liekanos ir kt.
