Noriu papasakoti savo istoriją, kai paklausiau širdies, o ne proto, ir dėl to labai džiaugiuosi. Turiu geriausią draugę jau dešimt metų, bet šį pavasarį mes buvom susipykusios ir visai nebebendravom panašiai apie tris mėnesius. Mus siejo tik viena vieta, tai yra mūsų gyvenamoji vieta, nes mes esame ne tik geriausios draugės, bet ir kambariokės. Gyvename viename mažame bendrabučio kambarėlyje ir po pykčio visai nebesišnekėjome. Buvo labai nejauki atmosfera kambaryje ir dar labiau turėjo būti nejauku mūsų kitai kambariokei, nes iš viso mes gyvename trise.
Draugės
© Corbis

Likom dviese, nes kitai kambariokei buvo paskaitos. Draugei paskambino mama (tai supratau pokalbio eigoje) ir pranešė nesmagią žinią, nes ji pradėjo verkti. Kadangi aš ją pažįstu jau 10 metų, tai nebuvo sunku suprasti, apie ką buvo ta naujiena... Kol ji kalbėjo su mama telefonu, aš klausiau savo širdies, ką man daryti, juk mes nebendraujam, nes ji taip nusprendė, todėl lįsti į akis labai nesinorėjo...

Protas sakė: „Dabar ji turi naujų draugų, ir jie paguos ir supras, todėl nesikišk“, o širdis sakė: „Jai dabar labai sunku, tu geriausiai ją pažįsti, todėl prieik prie jos, nepalik jos vienos verkiančios“.

Taigi kai ji pabaigė pokalbį su mama, susigūžė į kamputį ir verkė, verkė labai stipriai verkė. Aš atsistojau ją apkabinau ir pasakiau: „Juk viskas bus gerai...“, nors pati tuo netikėjau. Ji mane taip pat apkabino ir pasakė: „Kaip gali būt gerai, jeigu aš tėčio nebeturiu...“ ir pradėjo verkt dar stipriau. Aš ją taip stipriai laikiau apkabinus, nes mačiau, kad tik taip jai darosi ramiau.

Kadangi mes esame ne iš Vilniaus, o iš mažo miestuko, jos paklausiau, ar nori šiandieną grįžti namo (tai buvo trečiadienis, kažkur apie penktą valandą vakaro, o dauguma studentų dažniausiai grįžta penktadieniais). Ji man atsakė: „Noriu, bet neturiu su kuo grįžti, o su svetimais žmonėmis nenoriu keliauti“.

Aš greitai pasiskambinau mūsų bendrai pažįstamai, paaiškinau visą situaciją ir paprašiau, kad mus parvežtų į gimtus namus, ji, be abejo, neatsisakė ir mus parvežė. O mano draugė, su kuria mes buvom susipykusios ir nebebendravom man kartojo: „Ačiū tau labai, ačiū, kad esi!“. Nors, mano nuomone, čia nebuvo ko dėkoti. Kaip galėjau, taip jai padėjau per laidotuves, po laidotuvių, visur ją palaikiau, kaip ir būdavo anksčiau, viską užmiršau ir atleidau, dėl ko buvome susipykusios.

O pabaigoje norėčiau pasakyti, kad kartais paprastas atsiprašymas mūsų nesutaiko, o sutaiko artimo žmogaus netektis... Taigi reikia žiūrėti paprasčiau į gyvenimą, nesureikšminti smulkmenų, mokėti atleisti, nes mes visi klystame, ir nenusigręžti nuo žmogaus, kuriam reikia pagalbos, o jis nedrįsta pats jos paprašyti. Klausykime, ką sako širdis, nes ji niekada mūsų nepaves!

Geros dienos!
A.

Daugiau tikrų istorijų:

Tikra istorija: kaip širdis man parinko mylimąjį

Tikra istorija: širdies balsas surado gyvenimo meilę ir džiaugsmą

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Parašykite mums, kaip širdis Jums padėjo pasirinkti – mylimąjį, darbą ar priimti kitą sprendimą, o gražiausią istoriją apdovanos penkerių metų gimtadienį švenčiantis Ajurvedos centras „Shanti“.

Savo istorijas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba (su ą, ę, į, ų ir kt.), iki spalio 27 d. siųskite elektroniniu paštu gyvenimas@delfi.lt, o kitą dieną paskelbsime 3 nugalėtojus - gražiausių istorijų autorius.

Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (35)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (43)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Naktinės BMW gaudynės Vilniuje: surakintam vairuotojui teko pagulėti ant žemės (12)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių policijos surengto reido metu nubausti...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (83)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (73)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (31)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (147)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (217)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (171)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...