aA
Tai nutiko prieš ketverius metus. Atėjusi į naują darbą, sutikau piktą, negražų, priekabų bendradarbį. Taip tiesiog man tada pasirodė. Ir dabar taip atrodo. Dėl to viskas ir rodosi kaip stebuklas.
Tarnybinis romanas
© Corbis/Scanpix

Nors dirbome viename kabinete, tačiau visą savaitę beveik nebendravom. Jis man net neprisistatė jaunai, nedrąsiai naujokei. Tiek to - pamaniau ir nelindau į akis... Tik kai savaitės pabaigoje švenčiant bendradarbės gimtadienį, jis paėmė mano ranką, mane tarsi žaibas nutrenkė. Nors ne, nuo žaibo būčiau atšokusi. Net nemoku apsakyti to, kas įvyko. Tiesiog po visą kūną pasklido kutenanti šiluma. Niekada gyvenime nebūčiau pagalvojusi, jog taip gali būti nuo prisilietimo. Na, ir prasidėjo... ganėtinai sudėtingai ir painiai mes ėjome į tai, ko troškome. Juk negalėjau, o ir bijojau aš lįsti jam į akis. O kaip vėliau paaiškėjo, jam irgi buvo nedrąsu.

Bet kai prasidėjo, sustabdyti buvo neįmanoma. Neįmanoma buvo neklausyti širdies balso. Ir kas sugebėtų neklausyti, kai širdis ne šiaip sako, o klykia. Kai kiekvienai kūno ląstelei reikia jo. Kai drugeliai taip smarkiai plasnoja pilve, kad neįmanoma nejausti kutulio, kad tu net pakyli nuo žemės. Kai pamačius jį širdis pradeda daužytis, pritrūksta kvapo ir stringa žodžiai. Kai einant iš susitikimo su juo lyjant lietui eini be skėčio su plačiausia šypsena veide ir stebini aplinkinius apniukusiais veidais. Tiek jausmų... tačiau ant popieriau nugula tik žodžiai, o žodžiai be jausmų - beverčiai.

Viskas buvo gražiai stebuklinga, nes neįtikėtina. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad gali taip būti. Kad žmogus, kuris man net nepatiko, gali būti toks reikalingas. Kad man 24 metai, jam 31 m., ir mes galim žaisti lyg vaikai. Niekada nepamiršiu tų slaptų susimirksėjimų, pasivogtų bučinukų ir ilgiausių meilės laiškų, nors darbe sėdėjome vienas priešais kitą. Nonorėjome viešinti bedradarbiams ir intriga dar labiau kaitino emocijas. Prisiminus tuos laikus, man tiek daug norisi pasakyt, galėčiau prirašyti tūkstančius lapų, bet, kaip jau ir minėjau, Jums tai būtų tik daug žodžių apie tą patį, o man kiekviena raidė, kiekvienas taškas – begalės gražių emocijų.

Na ir dabar, po ketverių metų... žmonės tie patys, santykiai – išlikę. Rodos nieko nenutiko, tik drugeliai pabaidyti melo išskrido ir vargu ar besugrįš. Ir tik tiek? Na taip... Bet skauda tai nežmoniškai. Taip skauda, kad negaliu atleisti širdžiai už tąkart jos tokį garsų šauksmą. Net nežinau kaip tai pavadinti. Kažkokia optinė apgaulė, kurios suviliota dabar jaučiuosi siaubingai tuščia ir vieniša. Ko trūksta? Juk žmogus yra? Trūksta jausmo, trūksta širdies šauksmo.

Ir pažadėjau sau jokiais būdais daugiau neklausyti širdies. Niekada. Lai kalba ji ką nori, aš jos ne tik, kad neklausysiu, bet ir negirdėsiu.
Tik ar tikrai...

Atlikti už grupiokę namų darbus, nes jos vaikas serga. Pakelti nukritusią senelio lazdą ar padėti senelei panešti sunkų pirkinių krepšį, pasekti pasaką tėvų apleistam vaikui. Kas tai? Logiška ir elementaru. Na taip. Tik tuomet kodėl žiūrint į jų dėkingas akis užplūsta nuostabi pilnatvė. Na, žinoma ne tas jausmas, kai pilve skraidžioje drugeliai, bet kitas, labai panašus – tarsi basomis lakstytum debesimis.

Na, ir vėl aš plečiuosi į begales žodžių, kai užtektų tik vieno: tiesiog – „g é ra“. Galbūt profesoriai tai įvardintų sudėtingomis cheminėmis organizmo reakcijomis į atitinkamus reiškinius. O aš tai įvardiju: „Aš vėl patikėjau savo širdimi“.

Parašykite mums, kaip širdis Jums padėjo pasirinkti – mylimąjį, darbą ar priimti kitą sprendimą, o gražiausią istoriją apdovanos penkerių metų gimtadienį švenčiantis Ajurvedos centras „Shanti“.

Savo istorijas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba (su ą, ę, į, ų ir kt.), iki spalio 27 d. siųskite elektroniniu paštu gyvenimas@delfi.lt, o kitą dieną paskelbsime 3 nugalėtojus - gražiausių istorijų autorius.

Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ūkininko atkirtis Andriuliui: štai kokia turi būti tikra lietuviška mėsa (36)

Nuomonės formuotojas Liudvikas Andriulis sukėlė nemenką triukšmą kai pardavėjas vietoj...

Šimonytė: dabar turiu galimybę apmąstyti viską iš naujo (227)

„Visa tai, kas man atrodė labai aišku prieš porą mėnesių, kai aš maniau, kad mano gyvenime...

Spjūvis sovietų aukoms: atšaukia Baltijos šalių okupaciją, nes „gyventojams buvo suteikta pilietybė“ (88)

Rusijos karinės ir istorinės bendruomenės patariamosios tarybos pirmininkas Sergejus Ivanovas...

Žlugo bandymai sustabdyti draudimą alkoholiu prekiauti lauko kavinėse – nauji draudimai jau kitąmet (268)

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Seimo narės Aušrinės Armonaitės siūlymui...

Prezidentas Nausėda su pilna uniforma pasirodė pirmasis: dėvėjo ne visai pagal taisykles (126)

Antradienį Rukloje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pasipuošė karine uniforma. Kiekvienas...

Svarbus gamtai, tačiau pavojingas žmonėms, laikotarpis: paaiškino, ką daryti, susidūrus su laukiniu žvėrimi (2)

Lietuvos giriose dabar – ne tik grybų metas. Rudens pradžia yra laikas, kai miškuose galima...

Vakarienė namuose: orkaitėje kepti sultingi kotletai su daržovių padažu (1)

Pagaminau orkaitėje keptus naminius kotletus pagal tetos nupasakotą receptą ir mano šeimai labai...

Beveik keturis dešimtmečius teisėju dirbantis vyras: teisėjai turi kreiptis į teismus, jog apgintų savo teises

Sakoma, kad teisėjo darbas nuobodus. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius...

Venckienės tėvai sulaukė atsakymo iš Prezidentūros (456)

Į prezidentą Gitaną Nausėdą rugsėjo pradžioje kreipęsi buvusios teisėjos Neringos Venckienės...