Šiais laikais kone kasdien girdime, kaip nervinė įtampa arba stresas žalingai veikia sveikatą, sukelia ligas, netgi tokias rimtas kaip širdies infarktas arba insultas, pasunkina sveikimą. Visi tarsi susitaikėme su tokia aksioma, tačiau ar žinome, KAIP stresas veikia pačią širdį ir kodėl jis jai kenkia? Ar visada stresas yra žalingas?
Stresas
© Corbis/Scanpix

Stresas yra dirgiklis, kuris gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Stresas – tai ne tik vidiniai pergyvenimai (niūrios mintys, nerimas, baimė) ar nepalanki atmosfera kolektyve (darbe, šeimoje ir pan.), tai ir nepalankios oro sąlygos (stiprus vėjas, karštis, šaltis), o taip pat ir teigiamos emocijos, priverčiančios širdį plakti dažniau ir stipriau.

Gydytoja Brigita Paulienė
Gydytoja Brigita Paulienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Trumpalaikis stresas yra teigiamas veiksnys, skatinantis mūsų evoliuciją ir adaptaciją – taip žmogus pasistatė šiltus namus nuo vėjo ir lietaus apsisaugoti, išrado kondicionierius nuo karščio apsiginti, išmoko mandagiau ir taktiškiau bendrauti, kad kitų neskaudintų ir pats nebūtų grubiai įžeidinėjamas. Kasdieniame gyvenime trumpalaikiai stresai padeda mobilizuoti fizines ir protines jėgas gyvenimo iššūkiams ir nesklandumams įveikti bei patobulėti.

Tačiau kai stresas užsitęsia, jis pradeda žmogų sekinti, sudarydamas palankesnes sąlygas susirgti. Kaip? Sekindamas širdį, kuri yra atsakinga už kraujotaką visame žmogaus organizme, per kurią gyvybiškai būtinu deguonimi, maistinėmis medžiagomis ir vitaminais bei mikroelementais aprūpina kiekvieną gyvą kūno ląstelę, leisdama jai normaliai augti, vystytis ir funkcionuoti.

Kaip stresas sekina širdį?

Širdies veikla turi dvi fazes: sistolę, per kurią širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas, maitinančias mūsų organizmą, ir diastolę, per kurią širdis atsipalaiduoja ir prisipildo krauju, o taip pat pati gauna kraujo į ją maitinančias vainikines kraujagysles. Taigi per sistolę širdis dirba ir maitina kūną, per diastolę širdis ilsisi ir maitinasi pati.

Širdies veikla sukurta taip, kad sistolės trukmė beveik visada yra vienoda ir pradeda trumpėti tik tada, kai širdies susitraukimų dažnis (pulsas) pasidaro labai labai dažnas, o štai diastolės trukmė labai priklauso nuo pulso dažnio: kuo retesnis ir ramesnis yra pulsas, tuo ilgesnė yra diastolė ir galimybė širdžiai gerai prisipildyti krauju, pailsėti ir pasiruošti naujam susitraukimui, o kuo dažnesnis yra pulsas, tuo diastolė yra trumpesnė, prisipildymas krauju tampa nepakankamas ir širdies raumens mityba nukenčia.

Vaizdžiai tariant, kuo dažnesnis yra pulsas, tuo mažiau ilsisi ir maitinasi širdis ir tuo silpnesnė ji darosi. Dėl to gali prasidėti nepastovūs skausmai širdies plote, kurių gydymui svarbiausias būtų pulso retinimas ir nervinės įtampos arba streso mažinimas (nemedikamentinėmis priemonėmis, nepadedant – ir vaistais).

Jei širdį maitinsime tik vaistais, bet nesuteiksime galimybės pailsėti ir normaliai apsirūpinti krauju, tai ji, kaip ir ligonis, gydomas tik pažangiais vaistais, bet negaunantis visaverčio maisto su vitaminais ir mineralais, sveiks lėtai ir vangiai, tuo pačiu ir visą organizmą ne taip gerai aprūpindama visomis jam būtinomis medžiagomis normaliam augimui, vystymuisi ir funkcionavimui užtikrinti. Silpstant ląstelėms ir organams, mažėja atsparumas peršalimui, užkrečiamoms ligomis, lėtai ir nejuntamai pradeda trikti kitų organų veikla.

Štai kodėl ilgalaikis, besitęsiantis stresas yra pavojingas sveikatai, o visų pirmiausia – širdžiai, kuri kinų medicinoje vadinama mūsų kūno Imperatoriumi.

Susimąstykime anksčiau, nei liga pažiūrės tiesiai į akis ir sutrikdys normalų kasdienį gyvenimą ar išsvajotas atostogas. Skirkime sau laiko atsiriboti nuo skubėjimo ir pailsėti kiekvieną dieną!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (90)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (141)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (106)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (15)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (228)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (117)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (31)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...