Kas penktas iš mūsų gali nesivarginti lankytis sporto salėse, bėgioti rytais ar plaukioti baseine. Iš to nebus jokios naudos – geriau išnaudokite laiką naudingesniems dalykams! Tokį provokuojantį pranešimą pateikė Londono universiteto mokslininkai. Jie įsitikinę, kad apie 25% žmonių, nuolat atliekančių fizinius pratimus, negauna jokios naudos.
Sportas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Šiuos rezultatus patvirtina atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 500 respondentų – savanorių. Eksperimento metu mokslininkai jiems pasiūlė kasdien po pusę valandos atlikti fizinius pratimus, o patys vertino įvairius organizmo medžiagų apykaitos rodiklius.

Net 80% dalyvių viskas klostėsi pagal nusistovėjusias sveiko gyvenimo būdo tiesas. Ląstelių gebėjimas panaudoti deguonį padidėdavo, audiniai geriau įsisavino insuliną ir galiausiai, šiems fizinius pratimus atliekantiems žmonėms sumažėjo širdies ligų ir cukrinio diabeto susirgimo rizika.

O kokie procesai vyko likusiems 20% žmonių? Jiems fiziniai pratimai visai netiko: deguonies įsisavinimas ląstelėse padidėjo vos 5%, o insulino įsisavinimas visiškai nepakito. ,,Tai rodo, kad kas penktam iš mūsų fiziniai pratimai negali būti patikima apsauga nuo išeminių širdies ligų ir 2-ojo tipo cukrinio diabeto – labiausiai paplitusių XXI a. susirgimų“ – pareiškė James Timmons, vienas tyrimų autorių.

Kalčiausi kaip visuomet pasirodė genai. Tyrimo dalyvių raumenų audinio mėginiai parodė, kad už deguonies įsisavinimą ląstelėse atsakingi 30 genų. 11 iš jų nustato, kiek naudingi organizmui fiziniai pratimai. Jeigu genai nustato, kad tai nenaudinga – prakaituok neprakaitavęs, vis tiek nebus jokios naudos.

Ką gi daryti? Mes juk net nežinome, ar priklausome minėtiems 20%. Mokslininkai siūlo nepasikliauti vien fiziniais pratimais, o taip pat pagalvoti apie kitas profilaktines priemones: mesti rūkyti, valgyti mažiau saldumynų ir riebių produktų, jeigu reikia – naudoti preparatus, mažinančius cholesterino kiekį.

Tyrėjai įsitikinę, kad ateityje bus parengti specialūs testai, kurių pagalba kiekvienas iš mūsų galės gauti rekomendacijas, kokios priemonės padės būtent jam ilgiau išlaikyti jaunystę ir sveikatą. Tokios naujienos patikina: mes atsidūrėme ant daugelio medicininių dogmų peržiūros slenksčio: į daug dalykų turėsime pažvelgti visiškai kitaip.

„Aksiomos užleidžia pozicijas“, sako universiteto mokslininkai. Aktyvus genetikos mokslo vystymasis, nanotechnologijos molekulinėje medicinoje jeigu nepaneigia, tai dažnai pakeičia mūsų požiūrį į daugelį dalykų.
Mūsų akyse keisis ir vadovėliai, ir enciklopedijos, ir mąstymas.

Taigi kas laukia bėgiojančių rytais ir fitneso mėgėjų? Pagaliau judėjimas – tai ne tik bėgimas nuo infarkto, bet ir puikus būdas pasikrauti endorfinų – laimės hormonų. Gegužės rytas, bėgioji parke, klausaisi paukštelių čiulbėjimo... Kodėl turėtume atsisakyti to, kas teikia džiaugsmo?

Pateikiame keletą paneigtų dogmų:

Nervinės ląstelės neatsistato - paskutiniai tyrimai tai paneigė.

Besitreniruojantys žmonės rečiau patiria infarktą. Priešingai, profesionalūs sportininkai turi didesnę riziką, yra net terminas „sportininko širdis“.

Mes išnaudojame tik 4% smegenų galimybių. Smegenyse iš tikro yra daug nedirbančių ląstelių. Tačiau kuo daugiau išorinės informacijos, tuo daugiau ląstelių įsijungia į informacijos apdorojimą. Sudėtingose stresinėse situacijose dirba praktiškai visos smegenų ląstelės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

JAV apsisprendė dėl naujų pajėgų steigimo: kosminėse varžybose kiti liks toli už nugaros (67)

Dar šių metų rugsėjį privati amerikiečių bendrovė „ SpaceX “ sėkmingai iškėlė į...

Dingusio baikerio Aivaro Kilkaus mylimoji paviešino jautrią žinutę (76)

„Mėnuo nežinios, nerimo, nusivylimo, beviltiškumo, bejėgiškumo, skausmo ir „n“ visko. Bet...

Darbe mato žiauriąją gyvenimo pusę: visą gyvenimą dirbę žmonės turi skaičiuoti centus, kad nusipirktų kruopų (442)

Du vaikus auginanti klaipėdietė ir savanorių bendrijai vadovaujanti Vilija Toliušienė negali...

Atmintinė, kaip paruošti automobilį žiemai (7)

Apmaudu, tačiau kitaip nei kelininkus, žiema vairuotojus iš tikrųjų užklumpa netikėtai ir,...

„Senąjį“ Kuvaldą susigrąžinęs Maslobojevas: neskraidžiau padebesiuose (6)

„Bushido Hero‘s“ turnyro pagrindinėje kovoje vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus...

Po sutuoktinio smurto prarado priekinius dantis: tokių kaip ji – ne viena (59)

Kartą moterį sutuoktinis taip primušė, jog jai išbyrėjo keli priekiniai dantys . Kaip taip...

Orai: sulauksime ir tikro sniego (17)

Kita savaitė prasidės vis žemėjančia temperatūra, kai kur ji neigiama išliks ir dienomis.

20 kg sulieknėjęs Merūnas – apie skirtingą jo ir žmonos požiūrį ne tik į dietas, bet ir vaikų auklėjimą (82)

DELFI redakcijoje viešėjęs Merūnas Vitulskis su rubrikos "Veidai" redaktore Gintare Urnikiene...

Kiguolis apie netikrą šou pasaulio blizgesį: ilgainiui pasidaro nuobodu (1)

Verslininkas iš Kauno Ugnius Kiguolis savo socialiniuose tinkluose turintis kone 70 tūkst....

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (375)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...