Žmonėms, sergantiems bet kokia širdies liga, skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasunkinti širdies ligos simptomus ar sukelti naujų, gali pagreitinti esamos situacijos blogėjimą. Dar blogiau yra tai, kad prastėjant širdies veiklai, medikai neretai pamiršta pagalvoti apie skydliaukę, o jei jie nepagalvoja, padėtis ir toliau sėkmingai blogėja.
Neretai būna, kad patikrinti skydliaukės funkciją gydytojui primena pats savo liga besirūpinantis pacientas. Štai dėl ko širdies ligomis sergantiems pacientams verta bent šį tą žinoti apie skydliaukės veiklos sutrikimų įtaką širdžiai.
Skydliaukės veikos sutrikimai dažniausiai reiškia, kad skydliaukė gamina arba per mažai hormonų (hipotiroidizmas), arba per daug (hipertiroidizmas). Dažni abu sutrikimai.
Hipotiroidizmas ir širdis
Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs normaliai širdies ir kraujotakos sistemos veiklai, todėl kai skydliaukės hormonų stinga, normaliai dirbti negali nei širdis, nei kraujagyslės. Hipotiroidizmo atveju širdies raumuo veikia silpniau ir susitraukimo, ir atsipalaidavimo fazėse. Tai reiškia, kad širdis dirba ne taip stipriai kaip turėtų, o kiekvieno širdies dūžio metu jos išstumiamas kraujo kiekis yra mažesnis nei turėtų būti. Be to, širdies raumuo tarp susitraukimų nepakankamai atsipalaiduoja, todėl gali išsivystyto potencialiai pavojinga būklė, vadinama diastoline disfunkcija. Hipotiroidizmas taip pat sumažina kraujagyslių sienelėse išsiskiriančio azoto oksido kiekį, dėl ko jos tampa mažiau elastingos.
Kardiologiniai hipotiroidizmo simptomai
Kardiologinių simptomų galima nustatyti kiekvienam hipotiroidizmu sergančiam pacientui, tačiau jie ypač tikėtini asmenims, kurie jau serga kokia nors širdies liga. Dažniausi yra šie simptomai:
• Dusulys nuvargus, blogas fizinės veiklos toleravimas. Daugumai hipotriroidizmu sergančių pacientų šie simptomai pasireiškia dėl skeleto raumenų silpnumo, tačiau sergant širdies ligomis juos dar gali skatinti sunkėjantis širdies nepakankamumas.
• Mažas širdies susitraukimų dažnis (bradikardija). Širdies susitraukimų dažnį moduliuoja skydliaukės hormonai, o hipotiroidizmo atveju širdies susitraukia maždaug 10-20 kartų per minutę mažiau. Ypač tai būdinga pacientams, kurie taip pat serga širdies ligomis, tačiau hipotiroidizmas taip pat gali padidinti ekstrasistrolių ir netgi tachikardijos – pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo – tikimybę.
• Diastolinė hipertenzija. Galima būtų manyti, kad dėl skydliaukės hormonų trūkumo sulėtėjus metabolizmuo turėtų sumažėti kraujospūdis. Tačiau paprastai dažniausiai būna priešingai – esant hipotiroidizmi kraujagyslių sienelės būna mažiau elastingos, todėl kraujospūdis didėja.
• Širdies nepakankamumo sunkėjimas ar širdies nepakankamumo išsivystymas. Hipotiroidizmas gali pabloginti kontroliuojamo širdies nepakankamumo būseną ir gali sukelti anksčiau nepatirtą širdies nepakankamumą pacientams, sergantiems santykinai lengvomis širdies ligomis.
• Edema (tinimas). Tinimas gali būti širdies nepakankamumo pasekmė. Be to, dėl paties hipotiroidizmo gali prasidėti tinimo tipas, vadinamas miksedema, kurią sukelia nenormalų baltymų ir kitų molekulių kaupimasis intersticiniame skystyje (organizmo ląstelių išorėje).
• Vainikinių širdies arterijų ligos pasunkėjimas. Nors sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui pacientai, sergantys krūtinės angina gali rečiau patirti krūtinės skausmus, LDL (blogojo) cholesterolio ir C-reaktyviojo baltymo kiekių padidėjimas, stebimas hipotiroidizmo atveju, gali pagreitinti krūtinės anginą sukeliančios vainikinių širdies arterijų ligos vystymąsi.
Hipotiroidizmas gali būti itin sunkiai pastebima būklė, kurios simptomai yra netipiniai, „nevadovėliniai“, todėl medikams dažnai netikėti. Taip pat ši problema yra kur kas dažnesnė nei mano dauguma gydytojų. Taigi, jei jus vargina bent vienas iš išvardintų simptomų, o gydytojas jų negali lengvai ir įtikinamai paaiškinti, ypač jei jau sergate kokia nors širdies liga, paprašykite gydytojo, kad būtų ištirtas jūsų skydliaukės hormonų kiekis.
Hipertiroidizmas ir širdis
Hipertiroidizmo atveju skydliaukė galima per daug hormono, todėl širdies raumuo yra „plakamas“ lyg arklys, o jei žmogus serga kokia nors širdies liga, tuomet širdis plakama lyg nuvargęs arklys. Skydliaukės hormonų kiekio padidėjimas padidina širdies susitraukimo jėgą ir širdies raumeniui reikalingo deguonies poreikį. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis. Dėl šių priežasčių širdies darbas hipertiroidizmo atveju būna gerokai sunkesnis. Hipertiroidizmas padidina azoto oksido išskyrimą kraujagyslių sienelėse, todėl jos išsiplečia ir būna nepakankamai tvirtos.
Kardiologiniai hipertiroidizmo simptomai
Kardiologinių simptomų galima nustatyti visiems hipertiroidizmu sergantiems pacientams, tačiau jie gali būti itin pavojingi pacientams, jau sergantiems širdies ligomis. Dažniausi yra šie simptomai:
• Didelis širdies susitraukimų dažnis (tachikardija) bei širdies tvaksėjimas. Slaptas hipertiroidizmas yra dažna padidėjusio širdies susitraukimų dažnio poilsio metu ir esant nedideliam krūviui priežastis. Prieš nustatant sinusinės tachikardijos diagnozę visuomet reikia atlikti kraujo tyrimus ir atmesti hipertiroidizmo galimybę. Pacientams, jau sergantiems širdies ligomis, hipertiroidizmas gali sukelti įvairiausių kitokių aritmijų – ekstrasistoles, skilvelinę tachikardiją, ypač prieširdžių virpėjimą. Itin svarbu nustatyti ar hipertiroidizmu neserga pacientas su prieširdžių virpėjimu ir be aiškios šios aritmijos priežasties.
• Sistolinė hipertenzija. Stiprūs širdies susitraukimai padidina sistolinį kraujospūdį, nors didesnis kraujagyslių laisvumas sumažina diastolinį kraujospūdį.
• Dusulys dėl nuovargio. Taip gali atsitikti dėl skeleto raumenų silpnumo, kurį sukelia hipertiroidizmas, arba dėl širdies nepakankamumo pasunkėjimo.
• Širdies nepakankamumas. Pats hipertiroidizmas gali sukelti širdies nepakankamumą, tačiau tokie atvejai yra santykinai reti. Kita vertus, jei jau sergama širdies ligomis, širdies nepakankamumo pasunkėjimas dėl hipertiroidizmo yra ganėtinai dažnas reiškinys, kurį labai sunku gydyti.
• Krūtinės anginos sustiprėjimas. Širdies vainikinių arterijų liga sergantys pacientai dažnai patiria žymų simptomų pasunkėjimą jei jų organizme padaugėja skydliaukės hormonų. Šie simptomai gali būti krūtinės skausmai ar netgi infarktas.
Kaip ir hipotiroidizmo atveju, hipertiroidizmas gali – o neretai taip ir būna – nepasireikšti aiškiais vadovėliniais simptomais. Todėl pacientai su bet kokiais iš išvardintų kardiologinių simptomų, kurių nepavyksta lengvai paaiškinti kitais būdais, turėtų išsitirti skydliaukės funkciją.
Be to, kartais pacientams gali būti būdingas „lengvas“ hipertiroidizmas, kuomet kraujo tyrimai gali būti klaidinantys. Tokiais atvejais pačių skydliaukės hormonų kiekis yra normalus, tačiau skydliaukės veiklą stimuliuojančio tireotropinio hormono (TTH), išskiriamo hipofizio liaukos, kiekis yra mažas. Mažas TTH kiekis nurodo hipertiroidizmą, nos pačių skydliaukės hormonų kiekis atrodo „normalus“. Ypatingą dėmesį į kraujo tyrimus reikėtų atkreipti jei pacientams būdingas kuris nors iš išvardintų simptomų, tačiau nėra aiškios juos sukeliančios priežasties.
Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
