Pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimai parodė, kad depresija ir širdies ligos yra artimi giminaičiai, o blogiausia tai, kad turint vieną būna kur kas lengviau įsitaisyti ir antrąjį. Dabar aiškėja, kad vienas iš pagrindinių širdies ligų veiksnių, kartu su aukštu cholesterolio lygiui ir dideliu kraujospūdžiu, yra depresija.
Stresas
© Corbis/Scanpix

Baltimorėje (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1551 asmenys, tyrimo pradžioje nesirgę širdies ligomis. Nustatyta, kad depresija sergantiems asmenims tikimybė patirti infarktą per 14 stebėjimo metų buvo 4 kartus didesnė nei asmenims, kuriems depresija nebuvo būdinga.

Monrealio (Kanada) mokslininkai nustatė, kad širdies ligomis sergantiems pacientams su depresija tikimybė mirti per artimiausius šešis mėnesius yra keturis kartus didesnė nei pacientams, kurie depresija nesirgo.

Depresija gali apsunkinti širdies ligų gydimui skirto vaistų vartojimo režimo laikymąsi. Taip pat viena iš galimų depresijos pasekmių yra nuolat padidėjęs streso hormonų – tokių, kaip kortizolis ir adrenalinas – kiekis kraujyje bei simpatinės nervų sistemos („kovos arba pabėgimo“) reakcijos aktyvavimas, galintis neigiamai paveikti širdį.

Pirmieji širdies ligų ir depresijos sąsajų tyrimai parodė, kad širdies ligomis sergantys žmonės depresiją patiria dažniau nei sveiki asmenys. Stiprius depresijos epizodus yra patyrę maždaug vienas iš šešių bendros populiacijos atstovų. Sergančiųjų širdies ligomis tarpe patyrusių depresiją yra apie pusė.

Kiti mokslininkai taip pat yra nustatę, kad dauguma širdies ligomis sergančių pacientų nėra gydomi dėl depresijos. Medikai linkę ignoruoti ar nepastebėti depresijos diagnozės, o depresiją diagnozavus ji neretai gydoma raminamaisiais vaistais, kurie tik pasunkina depresinę būseną.

Depresija ir širdies ligos

Depresijos ir širdies ligų reikšmė visuomenės sveikatai ir kartu, ir atskirai vertinant yra milžiniška. Manoma, kad depresija yra pagrindinė nedarbingumo priežastis pasaulyje, o širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis JAV, gerokai lenkianti kitas galimas mirties priežastis. Nustatyta, kad dėl vienokių ar kitokių mirties ligų miršta vienas iš trijų amerikiečių.

Tyrimai nurodo, kad depresija gali prasidėti po širdies ligos pradžios ir/arba po širdies operacijos. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė tirtųjų pacientų per savaitę po plaučių ir širdies šuntavimo operacijos patyrė rimtų kognityvinių sutrikimų, kurie kai kuriems pacientams galėjo paskatinti depresijos išsivystymą.

Taip pat atlikta nemažai tyrimų, nurodančių, kad širdies liga gali išsivystyti dėl depresijos. Psichologinis diskomfortas gali padažninti širdies plakimą, padidinti kraujospūdį ir pagreitinti kraujo krešėjimą. Taip pat dėl depresijos gali padidėti insulino bei cholesterolio lygiai. Šie rizikos veiksniai, kartu su nutukimu, sudaro simptomų žvaigždyną ir neretai tampa širdies ligų pranašu.

Depresiją patiriantys žmonės gali jaustis sulėtėję, tačiau jų kraujyje vis vien būna aukštas streso hormonų lygis. Dėl to gali padidėti širdies susitraukimų dažnis. Kai pacientams prasideda kovos arba bėgimo reakcija, organizmo metabolizmas nukreipiamas nuo audinių taisymo procesų, reikalingų sergant širdies ligomis.

Gydymas yra būtinas

Nepriklausomai nuo priežasties, depresijos ir širdies ligos kombinacija yra siejama su didesniu ligotumu bei mirtingumu, todėl efektyvus depresijos gydymas yra būtinas. Šiais laikais farmakologiniai ir kognityviniai-elgsenos depresijos gydymo metodai yra ganėtinai gerai išvystyti ir yra svarbūs veiksniai mažinant neigiamą depresijos įtaką gyvenimui.

Išpopuliarėjus naujai vaistų nuo depresijos grupei – selektyviems serotonino reabsorbcijos inhibitoriams – vis daugiau pacientų, kuriems diagnozuojama depresija, gali būti gydomi be situaciją komplikuojančių senesnės kartos vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai susiję su širdies veikla. Dabar vykdomi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar depresijos gydymas šiais preparatais mažina su depresija sietino antro širdies infarkto tikimybę. Be to, dėmesio vertos ir siekiant išvengti nepageidaujamų abiejų ligų rezultatų taikomos prevencinės intervencijos, siejamos su depresijos kognityvinėmis-elgsenos teorijomis.

Šios intervencijos gali padėti pagerinti gydytojų nurodymų laikymosi drausmingumą ir pakeisti elgseną taip, kad padidėtų abiejų ligų gydymui taikomų farmakologinių bei elgsenos metodų efektyvumas.

Fizinis aktyvumas yra dar vienas galimas kelias siekiant mažinti depresiją ir širdies ligų riziką. Sprendžiant iš stebėsenos tyrimų rezultatų, fizinis aktyvumas yra siejamas su mažiau depresijos simptomų ir tikėtina, kad fizinis aktyvumas pacientams su nestipria depresija yra efektyvus tiek pat, kiek ir psichoterapija. Be abejo, fizinė veikla yra ir labai svarbus veiksnys, apsaugantis nuo širdies ligų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (88)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (140)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (105)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (13)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (227)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (116)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (29)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...